Pasak NASA mokslininkės Amy Simon tai reiškia, kad praeityje asteroidas turėjo kontaktą su vandeniu.

„Tam, kad susidarytų molis, asteroido mineralai turėjo sąveikauti su vandeniu. Tai didžiulis siurprizas“, – sakė A. Simon.

Kol kas neaišku, kaip vanduo pateko į asteroidą. Gali būti, kad anksčiau jis buvo daug didesnis ir jame galėjo tyvuliuoti vandens telkiniai.

Mokslininkai Bennu paviršiuje taip pat pastebėjo didžiulių riedulių, kai kurie yra net 15 metrų dydžio.

Netrukus mokslininkai pradės žvalgytis, kurioje vietoje geriausia būtų zondui nusileisti ant asteroido.

Bennu sukasi aplink Saulę arti Žemės – taip arti, kad galimai kelia pavojų mūsų planetai. Skaičiavimai rodo didesnę nei 1 iš 3000 tikimybę, kad asteroidas susidurs su Žeme tarp 2175 ir 2199 metų. Tiesa, NASA šį asteroidą tyrimams pasirinko ne dėl jo pavojingumo. Tiesiog į artimesnį asteroidą nuskristi paprasčiau.
Asteroidas Bennu

Be to, Bennu stebėjimai leidžia manyti, kad jis yra išskirtinai senas, galbūt netgi senesnis už Saulės sistemą. Kitaip tariant, jis susiformavo anksčiau nei Saulė, ir tiesiog liko žvaigždės aplinkoje, reikšmingai nepakitęs per visą planetų formavimosi laikotarpį ir tolesnę evoliuciją. Bennu aplink savo ašį apsisuka per kiek daugiau nei keturias valandas – pakankamai lėtai, kad zondas galėtų ant jo nutūpti ir paimti paviršinių dulkių mėginį. Būtent tai yra pagrindinė OSIRIS-REx užduotis: pargabenti į Žemę apie 60 gramų asteroido medžiagos.

Tiesa, zondas neskubės: pirmiausia metus praleis orbitoje aplink Bennu, tyrinėdamas jį iš nedidelio nuotolio, ir tik tada nutūps, papūs į dulkes, pagriebs jų, pakilusių nuo paviršiaus, debesėlį ir nuskris atgal į Žemę. Mėginio pargabenimo tikimasi 2023 metais. Jei misija pasiseks, tai bus pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai iš asteroido pargabentas medžiagos mėginys.