Jo sąveika su magnetiniu lauku sukuria energingą spinduliuotę. Prieš keletą metų infraraudonųjų spindulių stebėjimai atskleidė tokį gumulą, judantį ratu aplink juodąją skylę žybsnio metu labai arti jos įvykių horizonto.

Dabar panašus gumulas aptiktas submilimetrinių bangų stebėjimais, dar arčiau juodosios skylės. ALMA teleskopų masyvu stebėdami Šaulio A* 2017 metais, renkant duomenis jos šešėlio nuotraukai, mokslininkai pastebėjo spinduliuotės poliarizacijos pokyčius.

Paukščių Tako centrinė supermasyvi juodoji skylė, Šaulio A*, kartais sužimba kelių valandų trukmės žybsniais. EHT Collaboration, ESO/L. Calçada  ESO/José Francisco Salgado/M. Wielgus nuotr.(Acknowledgment: M. Wielgus)

Tiesa, ne visada – balandžio 6 ir 7 dienomis jų nebuvo, o balandžio 11 – buvo. Taip pat balandžio 11 dieną užfiksuotas žybsnis rentgeno spindulių ruože. Poliarizacijos pokyčius geriausiai paaiškina plazmos gumulo judėjimas ratu pagal laikrodžio rodyklę, maždaug tokiu atstumu nuo juodosios skylės, kaip Merkurijus nuo Saulės.

Vieną ratą gumulas apsuko per 70 minučių ir lėkė maždaug trečdaliu šviesos greičio. Šis atradimas dar tvirčiau susieja žybsnių visuose spektro ruožuose kilmę – jie yra vieno įvykio požymiai. Submilimetrinis vaizdas galimai išryškėja žybsnio pabaigoje, kai plazmos gumulas atvėsta.

Tokie stebėjimai taip pat leis dar geriau suprasti juodosios skylės aplinką ir jos gravitacinį lauką, taip patikrinant ir reliatyvumo teorijos prognozes. Tyrimo rezultatai publikuojami Astronomy & Astrophysics.