Pasak jo, lyginant su ankstesniais metais, žuvų Neryje mažėja. "Gal brakonieriai išvaiko?" - spėliojo Mykolas.
"Anksčiau pagaudavau ūsorių, puskilograminių kuojų. Net girdėdavosi kaip pūkši žuvys, o dabar tylu", - dėl mažėjančio žuvų kiekio guodėsi ir 73-ejų Aleksandras, jau bemaž pusę amžiaus žvejojantis Neryje.
Aleksandras pripažino, kad ežere pagautų daugiau žuvies nei upėje, tačiau nėra sveikatos ten nuvažiuoti, o čia ir žuvies pagauna, ir su vyrais pasikalba.
Vyriškis meškerioja ant uodų ar musių lervų, kurių nusiperka Kalvarijų turguje. Jei nekimba, 3 litus kainuojančių lervų, žvejų vadinamų dzikais, dėžutės užtenka mėnesiui. Žvejai naudoja platų jaukų arsenalą: vieni atsineša miltinių blynų, kiti - virtų kviečių kruopų, treti ištikimi konservatyviam metodui - sliekams.
"Svarbiausia, kad žuvų būtų", - sakė Aleksandras, per 10 minučių pokalbį iš Neries traukdamas trečią kuoją.
Aplinkosaugininkų teigimu, sostinės centre dažniausiai pagaunamos tik menkavertės žuvys, o stambesnės - lašišos ar šlakiai - į Vilniaus centrą užklysta labai retai. "Viena iš priežasčių - užterštumas. Prisideda ir brakonieriavimas bei kiti nelegalios žvejybos metodai", - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Pasak jo, Vilniaus centre galima pagauti kuojų, ešerių, raudžių, aukšlių. "Lašišinėms žuvims reikia švaraus vandens. Tiesa, praėjusią savaitę prie Žaliojo tilto netikėtai buvo pagautas 3 kg šlakis. Jį meškeriotojas turėjo paleisti, nes neršto metu, kuris truks iki lapkričio pabaigos, lašišines žuvis gaudyti draudžiama", - pabrėžė L.Budrys. Jis abejojo dėl sostinės centre pagaunamos žuvies maistinės kokybės. "Tikrai tokios nevalgyčiau", - sakė specialistas.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja Asta Razmienė taip pat tvirtino į Neryje pagautas žuvis žiūrinti itin atsargiai. "Jei šalia upės yra intensyvaus eismo gatvė, visi teršalai pasiekia vandenį", - kalbėjo A.Razmienė. Gydytoja tvirtino nė karto negirdėjusi, kad kas nors būtų susirgęs nuo Neryje sugautos žuvies. "Susirgimai nuo suvalgytos prastos kokybės žuvies nėra ūminiai. Aišku, tai priklauso ir nuo suvalgytos žuvies kiekio", - sakė A.Razmienė.
Visgi Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Vidaus vandenų ir ichtiopatologijos laboratorijos direktoriaus Petro Sakalausko tikinimu, Vilniaus centre sugautų žuvų kokybė nesiskiria nuo sugautų atokesnėse vietose.
"Nesurandame nieko blogo mieste sugautose žuvyse. Ir pats tokias žuvis valgyčiau, kad tik jų būtų", - juokavo P.Sakalauskas. Anot jo, žuvų kokybės tyrimai Lietuvoje atliekami pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą, patvirtintą 2005 - 2010 metams. "Sovietmečiu buvo problemų dėl teršalų Neries upėje. Tačiau pasistačius vandenvalos įrenginius, vandens kokybė žymiai pagerėjo", - kalbėjo P.Sakalauskas.
