aA
Du narai mėgėjai, plaukioję palei Ispanijos pakrantę, aptiko didžiulį lobį – pusantro tūkstančio metų senumo auksines monetas. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio atradimų. Monetos siekia Romos imperijos laikus.
Aukso monetų lobis prie Ispanijos krantų. web.ua.es nuotr.
Aukso monetų lobis prie Ispanijos krantų. web.ua.es nuotr.

Du nardytojai – svainiai Luisas Lensas Pardo ir Cesaris Gimeno Alcala – aptiko paslėptas aukso monetas atostogaudami su savo šeimomis Ksabijoje – turistų pamėgtame Viduržemio jūros kurorte. Jiedu išsinuomojo nardymo įrangą norėdami ne tik panardyti, bet ir surinkti šiukšles, kad žavinga vietovė taptų dar gražesnė. Visgi nardytojai aptiko kai ką gerokai vertingesnio, rašo „Live Science“.

Viskas prasidėjo, kai rugpjūčio 23-ąją L. Pardo Portitxolo įlankos dugne pastebėjo mirgančią monetą.

Nutaręs patyrinėti, jis pamatė, kad moneta „buvo mažoje skylutėje – tarsi butelio kaklelyje“. Nuvalęs monetą, L. Pardo išvydo, kad ant jos yra „senovinis paveikslėlis, primenantis graikų ir romėnų veidų atvaizdus“. Suintriguoti radinio, L. Pardo ir G. Alcala sugrįžo į tą pačią vietą. Šį kartą, pasitelkę šveicarišką peiliuką ir jo kamščiatraukį, jie ištraukė iš viso aštuonias monetas.

Nustebę dėl tokio radinio, L. Pardo ir G. Alcala kitą dieną apie jį pranešė tarnyboms. „Paėmėme aštuonias rastas monetas ir sudėjome jas į stiklainį kartu su trupučiu jūros vandens“, – pasakoja L. Pardo.

Netrukus kasinėti ir tyrinėti lobio atvyko archeologų komanda ir specialistai iš Alikantės universiteto, Solero Blasco archeologijos ir etnologijos muziejaus bei Ispanijos civilinės apsaugos specialiosios povandeninės brigados, bendradarbiaujantys su Ksabijos miesto savivaldybe.

Aukso monetų lobis prie Ispanijos krantų. web.ua.es nuotr.
Aukso monetų lobis prie Ispanijos krantų. web.ua.es nuotr.

Padedami archeologų, jie nustatė, kad skylėje yra mažiausiai 53 auksinės monetos, datuojamos laikotarpiu nuo 364-ųjų iki 408-ųjų mūsų eros metų. Tai Romos imperijos nuosmukio laikotarpis. Viena moneta sveria apie 4,5 gramo.

Monetos yra taip gerai išsilaikiusios, kad archeologai galėjo lengvai perskaityti ant jų esančius užrašus ir atpažinti pavaizduotus Romos imperatorius. Kaip teigiama Alikantės universiteto pranešime, ant monetų pavaizduotas Valentinianas I (trys monetos), Valentinianas II (septynios monetos), Teodosijus I Didysis (15 monetų), Arkadijus (17 monetų), Honorijus (10 monetų).

Taip pat yra viena neatpažinta moneta. Lobį taip pat sudarė trys vinys, pagamintos veikiausiai iš vario, taip pat švino liekanos – tikriausiai kažkada tai buvo skrynia, kurioje ir laikytos brangenybės.

Šis lobis yra viena didžiausių žinomų Romos imperijos auksinių monetų Europoje, savo pranešime pažymėjo Jaime Molina Vidalis, Alikantės universiteto senovės istorijos profesorius, šio universiteto Archeologijos ir istorinio paveldo instituto tyrėjas ir komandos, analizavusios palaidotą lobį, vadovas.

Atrastos monetos taip pat yra informacijos lobynas, galintis daug atskleisti apie paskutinį Romos imperijos gyvavimo etapą prieš jai sužlungant, pažymėjo J. Molina Vidalis. 395-aisiais mūsų eros metais Romos imperija suskilo į dvi dalis: Vakarų Romos imperiją su sostine Roma ir Rytų Romos imperija (arba Bizantijos imperija) su sostine Konstantinopoliu (šiandieninis Stambulas), primena „Live Science“.

Aukso monetų lobis prie Ispanijos krantų. web.ua.es nuotr.
Aukso monetų lobis prie Ispanijos krantų. web.ua.es nuotr.

Gali būti, kad šios monetos buvo tikslingai paslėptos per smurto kupinas kovas dėl valdžios, būdingas paskutiniajam Vakarų Romos imperijos etapui. Tuo laikotarpiu barbarai – tokios ne romėnų gentys kaip germanų svebai ar vandalai arba iranėnų alanai – pasiekė Hispanią (taip romėnai vadino Iberijos pusiasalį) ir apie 409-uosius atėmė valdžią iš romėnų.

„Auksinių monetų rinkiniai nėra įprastas dalykas“, – aiškino J. Molina Vidalis, pridurdamas, kad Portitxol įlankoje laivai, išplaukdami iš Iberijos pusiasalyje esančių Romos provincijų, stabtelėdavo prieš išplaukdami į Balearų salas, tarp kurių yra ir šiandieninės Maljorka ir Ibisa, o tada pajudėdavo Romos link.

Turint omenyje, kad archeologai neaptiko jokių netoliese sudužusio laivo pėdsakų, gali būti, jog kažkas sąmoningai paslėpė lobį šioje vietoje, veikiausiai tokiu būdu siekdamas paslėpti jį nuo barbarų (greičiausiai – alanų), mano mokslininkas.

„Radinys mums pasakoja apie baimės kontekstą, apie pasaulio pabaigą – Romos imperijos pabaigą“, – dėstė J. Molina Vidalis.

Kol kas monetų tyrinėjimai leidžia spręsti, kad lobis priklausė turtingam žemvaldžiui, mat ketvirtajame ir penktajame amžiuose „miestai nyko, o galia persikėlė į dideles romėnų vilas, į kaimiškas vietoves“, – aiškino J. Molina Vidalis.

„Prekyba buvo sunaikinta, turto šaltiniais tapo žemės ūkis ir gyvulininkystė“, – sako mokslininkas. Gali būti, kad, barbarams žengiant į priekį, vienas žemvaldys surinko auksines monetas – kurios necirkuliavo kaip įprasti pinigai, jos buvo surinktos šeimų kaip turto ženklai – ir paslėpė jas skrynioje įlankoje. „O tada jis veikiausiai mirė, mat nesugrįžo šių monetų pasiimti“, – pridūrė J. Molina Vidalis.

Kai monetos bus visiškai ištirtos, jos bus eksponuojamos Ksabijoje esančiame Solero Blasco archeologijos ir etnologijos muziejuje.

Valensijos vadovybė skyrė 17 800 eurų povandeniniams archeologiniams kasinėjimams šioje vietovėje, siekdama išsiaiškinti, ar čia nėra paslėpta daugiau lobių. Anksčiau Portitxol įlankoje pasitaikė ir kitų atradimų, įskaitant inkarus, amforas (keraminius indus), keramikos ir metalo likučius ir su senovės navigacija susijusius artefaktus.

Šaltinis: https://web.ua.es/en/actualidad-universitaria/2021/septiembre2021/20-26/fifty-three-gold-coins-from-the-4th-and-5th-centuries-found-on-the-seabed-of-portitxol-in-xabia.html

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(95 žmonės įvertino)
4.8000

Reto grožio kadras iš kosmoso: tirštų debesų apsuptyje – pavojingiausias Europos ugnikalnis (4)

Europos kosmoso agentūros palydovas Copernicus Sentinel-2 įamžino vieną įspūdingiausių vaizdų...

Palydovai užfiksavo, kas vyksta Žemės atmosferoje: per metus – kardinalūs CO2 pokyčiai (47)

Šioje animacijoje pavaizduota, kaip augalai sugeria ir išskiria anglies dioksidą keičiantis metų...

Palaikus atkasę archeologai aptiko šiurpų radinį: viduramžiais miręs vyras vietoje nukirstos rankos buvo įsitaisęs protezą-peilį (8)

2018-aisiais archeologai susidūrė su išties nelengvu galvosūkiu – Viduramžiais gyvenusio italo...

Reiškiniai Antarktidoje nustebino mokslininkus: ištyrę pingvinų populiaciją pateikė netikėtą išvadą – čia vyksta unikalūs procesai (9)

Mokslininkai, tiriantys klimato kaitos poveikį Antarktidos pingvinų populiacijoms, pateikė...

Ramiojo vandenyno dugne – įspūdingas radinys: mokslininkai iki šiol nebuvo regėję nieko panašaus (12)

Prie Taičio krantų pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje mokslininkai aptiko iki šiol nežinomą,...

Top naujienos

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: Lietuvos padėtis šiuo metu yra tragiška (50)

Šiemet minime 50-ies metų sukaktį nuo pirmojo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerio...

D+Vaidas Saldžiūnas

Kas laukia Europos, kai Ukrainoje viskas pakryps eskalacijos keliu: laikas suvokti kraupią realybę

Energetinė krizė gilėja, karas gali prasidėti bet kuriuo metu, saugumo padėtis Europoje –...

„Investuok Lietuvoje“ vadovas apie iššūkius verslui: yra svarbesnių klausimų nei Kinija (27)

Užsienio investicijos Lietuvoje pernai pasiekė rekordinį lygį. Ekspertai sako, kad pasiekėme...

Dėl mįslingos istorijos aiškintis priverstas Kandrotas-Celofanas atskleidė savo ryšius (462)

Dar vasarą į viešumą iškilo mįslinga istorija – kodėl Antanas Kandrotas ,...

Įspūdingą bangą Monake pagavęs Motiejūnas šypsosi: aš esu laimingas

Kažkada Donatas Motiejūnas žibėjo už Atlanto žaisdamas kartu su Jamesu Hardenu, o dabar D-Mo...

D+Žurnalas „Moteris“

Priklausomybių specialistė įvardijo klausimą, kurį užduoda pacientams: atsakęs žinai, kada prasidėjo pirmoji alkoholizmo stadija

„Galiu negerti“, „Aš – ne alkoholikė“, „Tik viena taurė vyno vakare dėl sveikatos“....

Po pusantrų metų draugystės suprato, kad laikas sprukti, bet buvo per vėlu: tėtis trenkė kumščiu per stalą ir liepė tuoktis (1)

15 metų kartu su sutuoktiniu praleidusi Asta (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi)...

Plika akimi matomi požymiai, kurie įspėja apie pastato problemas: nieko nedarant namas gali sugriūti

Dėl silpno arba nestabilaus grunto kenčiančių pastatų problema Lietuvoje tampa vis opesnė. Ir...

Indrė Kavaliauskaitė su šeima leidosi į nuotykių paieškas Meksikoje: sutiko ir kitą garsią lietuvę (6)

Televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė mėgaujasi atostogomis šiuo metų laiku turistų...

D+„Nepatogūs klausimai“

Nepatogūs klausimai. Svečiuose – Indrė Burlinskaitė

Atsakymai į klausimus, kuriuos ne visi išdrįsta užduoti, skamba laidoje „Nepatogūs klausimai“...