LRT televizijos tiesioginės transliacijos metu Dalia Grybauskaitė sakė, kad pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso jai primena Mykalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslą.
Pranešime spaudai rašoma, kad padovanoti Lietuvos žmonėms pirmąją lietuvišką fotografiją iš kosmoso – ambicingiausia palydovo „LituanicaSAT-1“ komandai užduotis.
„Pirmoji nuotrauka buvo nufotografuota palydovui skrendant virš Ramiojo vandenyno link Pietų Amerikos šių metų balandžio 8 dieną. Pradžioje daug laiko užtrukome siųsdamiesi duomenis, nes kosmose tą padaryti pasirodė žymiai sudėtingiau nei Žemėje – vieno ryšio seanso su palydovu metu galėdavome į Žemės stotį atsisiųsti iki 19 kilobaitų duomenų, tačiau tik apie ketvirtadalį jų pavykdavo iškoduoti. Šiuo metu, patobulinus valdymo stoties programinę ir techninę įrangą, galime padaryti tai vieno ryšio su palydovu seanso metu, per 3 – 5 minutes. Tad iš pradžių teko kantriai lopyti nuotraukoje esančias skyles kol galų gale surinkome visą vaizdą“, – pasakoja komandą užfiksuoti pirmąją lietuvišką nuotrauką kosmose skriejančiam palydovui „LituanicaSAT-1“ nusiuntęs Misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis.
Į „LituanicaSAT-1“ palydovą kūrėjai įmontavo VGA raiškos (640x480) kamerą su specialia plataus kampo optine sistema. Tokį pasirinkimą nulėmė kameros dydis, suderinamumas su kitomis palydovo sistemomis ir duomenų suspaudimo laipsnis.
Palydovo kūrėjus pasveikinti ir pasigrožėti pirmąja nuotrauka iš kosmoso atvyko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra ir „LituanicaSAT-1“ projekto globėja. Kovo 22 dieną šis palydovas ištransliavo į kosmosą prezidentės sveikinimą „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“.
Po pirmosios lietuviškos fotografijos pristatymo visiems, kurie jau yra rezervavę savo pikselį šioje fotografijoje, bus išsiųsti tai liudijantys sertifikatai. Rezervuoti savo pikselį galite misijos interneto svetainėje.
Šiuo metu „LituanicaSAT-1“ skrieja elipsine orbita, kurios aukštis kinta nuo 348 iki 367 km, baterijos temperatūra svyruoja nuo 0 iki +13 laipsnių Celsijaus. Prognozuojama, kad palydovas dar išbus orbitoje iki liepos mėnesio.
Sėkmingai įgyvendinus visus išsikeltus misijos tikslus, toliau yra renkami palydovo telemetrijos duomenys, atliekami moksliniai tyrimai ir bandomos palydovo galimybės.
„Ir toliau intensyviai dirbame, kiekvieną dieną renkame vis naujus duomenis, kurie padeda susidaryti tikresnį vaizdą apie palydovo komponentus, jų būklę, ir kas vyksta kosmose. Tikiuosi, kad tokia praktinė informacija labai pravers įgyvendinant kitus kosminius projektus“, – teigia „LituanicaSAT-1“ Misijos vadovas Vytenis Buzas.
„LituanicaSAT-1“ palydovą kūrė daugiau nei 30 narių komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vilniaus universitetui bendradarbiaujant su VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ į Žemės orbitą paleistas palydovas „LituanicaSAT-1“ atliko pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandė lietuvių sukurtas technologijas ir testavo alternatyvius energijos šaltinius ekstremaliomis sąlygomis.
Palydovas „LituanicaSAT-1“ iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į orbitą paleistas vasario 28 d. Tos pačios dienos 10:45 val. Lietuvos laiku, palydovo radijo švyturio siunčiamą Morzės kodu užšifruotą signalą užregistravo vokietis Mike'as Rupprechtas. Šis signalas tapo pirmąja, vieno iš dviejų lietuviškų dirbtinių Žemės palydovų, iš kosmoso sėkmingai priimta žinute Žemėje.
