Pasak lingvisto Vladimir Panov, lietuvių kalba gali būti kildinama iš archajiškos indoeuropiečių prokalbės, todėl teiginyje, kad lietuvių kalba yra viena seniausių kalbų pasaulyje, yra tiesos, rašoma pranešime spaudai. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad kalbos senumas nėra toks svarbus tyrinėjant kalbas.
Mokslininkus labiau domina kalbos raida, santykis su kitomis kalbomis ir kasdienis jos vartojimas. V. Panov teigimu, visos pasaulio kalbos yra beveik vienodai sudėtingos ir nuolat kinta. Ne išimtis ir lietuvių kalba. Pašnekovas pasidalino teorija, kad kuo dažniau vartojamas žodis, tuo labiau tikėtina, jog jis bus trumpinamas ar pakeistas trumpesniu, patogesniu tarptautiniu atitikmeniu. Taip mūsų kalboje vietoje automobilių aikštelės atsidaro „parkingas“.
„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje V. Panov atskleidė, kad kalbos norminimas nėra lingvistinių tyrimų dalis. Lingvistai tyrinėja įvairių kalbų skirtumus, žodžių darybą ar vienos kalbos daromą įtaką kitai, o kalbos politikos formuotojai tiesiog sustato bendrinės lietuvių kalbos gaires. Visgi, V. Panov pabrėžia, kad kalbos ateitis ir kaita priklauso nuo ja kalbančių žmonių.
Pokalbio su V. Panov apie lietuvių kalbą klausykite „Mokslo sriubos“ „Youtube“ paskyroje, „Spotify“ bei „Soundcloud“ platformose:
