Negalėdama palaužti ukrainiečių dvasios, liguista okupantų vaizduotė karts nuo karto nupiešia branduolinio ginklo panaudojimo scenarijų. Hipotetiškai tam greičiausiai bus bandoma panaudoti ne strateginius, o taktinius branduolinius ginklus, rašo unian.net.
Atsižvelgiant į Rusijos armijos jėgą ir galimybes, efektyviausia priemonė rusų armijai atskraidinti branduolinį užtaisą yra balistinės raketos „Iskander“, kurių veikimo nuotolis yra iki 500 km. To pakanka, kad iš Rusijos Federacijos teritorijos, okupuoto Krymo ar Baltarusijos jos pasiektų bet kurį Ukrainos tašką.
Rusijos Federacijoje „Iskander“ kovinės galvutės deklaruojama galia siekia iki 50 kilotonų. Norėdami suprasti, koks galingas šis ginklas, galite naudoti mokslo ir branduolinių ginklų istoriko Stevenso technologijos instituto profesoriaus Alexo Wellersteino sukurtą NukeMap modeliavimą ir pasirinkti bet kokį pasaulio miestą ar vietovę.
Pavyzdžiui, jei tokia branduolinė bomba sprogtų pačioje Rusijoje, tarkime, Belgorodo centre. Tai apie 370 tūkstančių gyventojų turintis miestas su daugiaaukščiais pastatais. Bet kokiu atveju, rusų kariams nesvarbu, kuriuos miestus sunaikinti.
Siekdami maksimaliai padidinti žalą, nes kalbame apie tai, kad Putinas nori įvykdyti būtent teroro ir bauginimo aktą, užtaisą „susprogdinsime“ žemės lygyje, kad padidintume radioaktyvųjį užterštumą.
Pagal modeliavimą, kai Belgorodo centre detonuosis 50 kilotonų branduolinis užtaisas, atsiras 380 metrų spindulio branduolinės liepsnos kamuolys. Viskas jame tiesiog išgaruos. 800 metrų atstumu nuo sprogimo žmonių mirtingumas priartės prie 100 proc., o smūgio banga sugriaus visus namus. Sprogimo banga pradės palaipsniui „slūgti“ kažkur 1,7 km atstumu nuo epicentro, palikdama tik tvirtų monolitinių pastatų „skeletus“. Šioje zonoje prasidėtų didelio masto gaisras, kuris siaustų nevaldomai, nes nebus kam jį gesinti.
Tokiu atstumu radiacijos apšvita bus tokia stipri, kad po sprogimo išgyvenę asmenys mirs nuo spindulinės ligos vėliausiai per mėnesį. O pati smūginė banga pasieks miesto pakraščius, išmušdama visus langus, kurių nuolaužos sužeis dešimtis tūkstančių žmonių.
Taip pat nepamirškite apie sprogimo sukeliamą šiluminę spinduliuotę. Visi, atsidūrę branduolinio užtaiso detonacijos „tiesioginėje matomumo zonoje“ iki 3 km atstumu, gaus trečiojo laipsnio nudegimus, kurie baigsis negalia. 5 km atstumu – nudegimai būtų pirmojo laipsnio, kurie taikos metu ir profesionalioje medicinos slaugoje nekelia grėsmės, bet ne akies mirksniu sugriauto miesto sąlygomis.
Šiame etape bendras nuo paties sprogimo žuvusiųjų skaičius sieks 56 tūkst. žmonių, dar 81,5 tūkst. bus sužeista, dauguma jų mirs vėliau.
Tačiau tuo dar nesibaigtų žalingas branduolinio sprogimo poveikis. Virš miesto griuvėsių kabės 9,5 kilometro „branduolinis grybas“ ir vyks sudėtingas fizinis vadinamojo radioaktyvaus pėdsako – radioaktyviosios taršos zonos, judant branduoliniam debesiui, susidarymo procesas.
Dėl to, kad sprogimas buvo antžeminis, į atmosferą pakils didžiulis kiekis radioaktyvių medžiagų. Jį nuneš vėjas ir tos medžiagos nukris ant paviršiaus su krituliais – vadinamuoju „radioaktyviuoju lietumi“.
Palaipsniui formuosis 120 km pailga zona. Jei pūs vidutinio stiprumo pietų vėjas, ji savo „liežuvio“ galu pasieks gretimą Kurską, kur pradės „spinduliuoti“ 1 R/h (rentgenas per valandą) intensyvumu, kuris yra dešimtis tūkstančių kartų didesnis nei norma. Dar mažiau laiko turės kaimų gyventojai, kurie galėtų atsidurti radioaktyviajame pėdsake iki 60 km atstumu. Faktiškai, iki 60 km atstumu susidarys naujas „Raudonasis miškas“, kurio spinduliavimo fonas bus 100 R/val.
Mirčių skaičius radioaktyviosios taršos zonoje yra už modeliavimo ribų. Taip pat mirčių skaičius per ateinančias savaites, mėnesius ir metus nuo gautos radiacijos dozės poveikio. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų teritorijos taps pavojingi gyventi, visas regionas taps netinkamas ūkininkauti, šimtus tūkstančių, jei ne milijonus žmonių pamažu naikins radiacijos sukeltos ligos.
Visa tai yra virtualus hipotetinės situacijos modeliavimas, kai branduolinį ginklą turintis Nežmogus nusprendžia panaudoti vieną iš mažiausių savo branduolinių ginklų. Tai „tik“ 50 kilotonų, o „Topol“ raketos kovinės galvutės galia yra 16 kartų didesnė – 800 kilotonų.
Šaltinis: https://nuclearsecrecy.com/nukemap/
