Nanolazerį kūrė Kalifornijos universiteto ir Lawrence-Berkley laboratorijos mokslininkų grupė. “Tai žingsnis pirmyn kuriant lazerius ZnO nanovamzdelių pagrindu” - kalbėjo vienas iš lazerį sukūrusių mokslininkų Peidongas Yangas. “GaN prietaisėlis turi ypatingą 100 nanometrų pjūvį. Ankčiau tai buvo dvimatės struktūros, bet pagaliau nanovamzdelių pagrindu pasisekė sukurti vienmatį lazerį”.

GaN - tai puslaidininkis su didele apribota zona, kuri yra pagrindas visiems šviesos ir lazerio diodams, spinduliuojantiems ultravioletiniame diapazone. Nanovamzdelių struktūros spinduliuoja gana silpnai, tačiau panaudojus šiuolaikines nanotechnologijas pavyko užfiksuoti spinduliavimą tiek iš GaN nanovamzdelių, tiek iš šios medžiagos plokštelių.

Lazerio spindulio indukcijai reikalingas optinis krūvis, kurį suteikia optinio impulsinio parametrinio stiprintuvo ketvirtoji harmonika. Veikiant stiprintuvui, nanovamzdelyje formuojasi “plazma” iš skylių ir elektronų, kuriai persigrupavus apribotoje zonoje indukuojasi 360-400 nm ilgio bangos ultravioletinis spinduliavimas. Taigi nanovamzdelis yra ir Fabri-Pero įduba, ir aplinka, kurioje vyksta spinduliavimo sustiprinimas. Vamzdelio galai veikia kaip veidrodžiai, kurie būtini generuojant spinduliavimą.

Naujųjų lazerių charakteristikas tyrinėti tenka mikroskopu. P.Yango žodžiais, padidėjęs paviršių ties vamzdelio galais ryškumas liudija, jog nanovamzdelis turi geras bangų laidumo savybes. Augant lazerio generuojamai energijai pastebimas spektro slinkimasis į raudonąją pusę.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją