Žmogaus išnaudoja tik 10 proc. savo smegenų pajėgumų. Tai yra turbūt labiausiai žinomas ir labiausiai paplitęs visų laikų mitas. Teiginio autorystė priskiriama populiariam amerikiečiui psichologui Williamui Jamesui, kuris tai pareiškė praėjusio amžiaus pradžioje. Ir nors tai skamba įtikinamai, tai nėra tiesa. Žmogaus smegenų skenavimo rezultatai aiškiai parodė: konkrečiai užduočiai atlikti reikalinga darni įvairių smegenų sričių veikla.
Antras mitas yra apie autizmu sergančius žmones. Manoma, kad jie pasižymi ypatingais įgimtais gebėjimais. Tai yra dar vienas populiarus mitas, kurį sukūrė televizija. Ekspertai konstatuoja: tokių pacientų fizinė organizmo būklė gali būti puiki, bet štai apie protinius sugebėjimus to pasakyti negalima.
Daugelis žmonių mano, kad schizofrenija yra asmenybės susidvejinimas. Bet iš tiesų tai yra psichikos sutrikimas, kurio simptomai yra dėmesio sutelkimo sutrikimai, haliucinacijos, socialinė izoliacija ir nesugebėjimas ilgą laiką išlikti nejudant. Tačiau daugelis šią ligą painioja su disociatyviu asmenybės sutrikimu – asmenybės susidvejinimu, kurį kartais sukelia stipri trauma.
Kai kas mano, kad smegenys nesikeičia, bet tai nėra tiesa, nes smegenys puikiai atsinaujina po pažeidimų ir persiformuoja. Netgi labai sunkių traumų atvejais, pavyzdžiui, patyrus insultą, smegenų aksonai gali atsinaujinti ir pasveikti. O ir alkoholis, priešingai nei manoma visuomenei, smegenų ląstelių nežudo.
Piktnaudžiavimas alkoholiu iš tikrųjų gali paveikti smegenų sistemas. Tačiau alkoholis gali paveikti tik dendritus – smegenų jungtis, per kurias neuronai gauna informaciją. Nors gana retas Wernicke-Korsakovo sindromas apibūdinamas kaip neuronų žūtis tam tikrose smegenų srityse. Bet tai nėra pirminis alkoholizmo poveikis, o antrinis poveikis, sukeliamas vitamino B stokos – jo pradeda trūkti nesaikingai vartojant alkoholį.
Kalbant apie negrįžtamus smegenų pažeidimus viskas priklauso nuo pažeidimo vietos ir stiprumo. Nestiprios traumos yra lengvai kontroliuojamos, o štai sunkūs pažeidimai gali būti negrįžtami, tačiau ne visuomet sukelia vegetatyvinę būseną.
Žmonių smegenys yra pačios didžiausios. Tai yra viena labiausiai paplitusių neteisingų nuomonių. Palyginamieji tyrimai rodo, kad vidutinės žmogaus smegenys sveria apie 1,4 kg, o kašaloto smegenys – 7,7 kg. Tiesa, kai kurie mokslininkai pabrėžia: svarbu yra ne absoliutus smegenų dydis, o smegenų ir kūno masės santykis. Žmonėms šis santykis yra apie 1:50, o kitiems gyvūnams – vidutiniškai nuo 1:180 iki 1:220.
Svarbu ir tai, kokia smegenų dalis atlieka kognityvines funkcijas. Iš visų žinduolių žmogaus smegenų žievė yra pati storiausia, ji atsakinga už aukštesnes funkcijas – atmintį, kalbą ir panašiai.
Kalbant apie smegenų struktūrą kai kurie žmonės yra įsitikinę, kad smegenys yra vienalytė masė. Bet iš tikrųjų jas sudaro daugybė ląstelių, vadinamų glija ir neuronais. Pačios ląstelės pasiskirstę įvairiose smegenų srityse, o kiekviena sritis atlieka tam tikrą funkciją.
Yra dar vienas mitas, kurio tiki dauguma tėvų. Egzistuoja nuomonė, kad klausantis Mocarto galima tapti protingesniu. „Mocarto efektas“ (smegenų vystymasis veikiant muzikai) pirmą kartą buvo aprašytas mokslininko Alfredo Tomatiso, o išgarsėjo padedant muzikantui Donui Campbellui. Idėja smarkiai išpopuliarėjo ir žmonės pradėjo pirkti Mocarto muzikos įrašus taip norėdami paskatinti vaikų vystymąsi. Tačiau iki šiol joks mokslinis tyrimas A. Tomatiso teorijos nepatvirtino.
Ir paskutinė neteisinga nuomonė – kad žmonės turi penkis jutimus. Be jokios abejonės, lytėjimas, uoslė, rega, klausa ir skonis yra stipriausi pojūčiai, tačiau jie nėra vieninteliai. Pavyzdžiui, dar yra pusiausvyros pojūtis, erdvinis kūno padėties suvokimas ir skausmo jausmas.
