Studijos autoriai teigia, kad „tam tikros istorijos apie kai kuriuos romėnų miesto gyventojus yra neatitinkančios realybės. Jos buvo pagrįstos klaidingomis modernių laikų prielaidomis apie tai, kaip žmonės gyveno praeityje“.
79 mūsų eros metais išsiveržęs Vezuvijus po pirolitų sluoksniu palaidojo tuometinį kurortinį miestą Pompėją, o kartu ir jo gyventojus. Aukų kūnai buvo įkalinti amžiams. Laikui bėgant palaikai suiro, palikdami tuščias ertmes grunte. Pompėjos griuvėsius 18-19 a. pradėję tyrinėti tuometiniai archeologai aptiktas ertmes užpildė gipsu – taip buvo atkurtos siaubingos mirties akivaizdoje sustingusios Pompėjos gyventojų kūno pozos.
Dabar iš nedidelių skeleto fragmentų, likusių 14 asmenų gipso liejiniuose, mokslininkams pavyko išgauti mažiausiai 6 asmenų DNR. Gauti duomenys padėjo išsiaiškinti jų kilmę, lytį, genetinius ryšius ir parodė, kad ankstesni įsitikinimai apie asmenų ryšius yra netiesa.
