Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų įvairiausiais teršalais jūrų pasaulyje. Didžiausia ekologinė problema yra cheminiai ginklai, palaidoti Baltijos jūroje po antrojo pasaulinio karo, kurie nėra izoliuoti ir dėl kurių korozijos kyla grėsmė, kad dar daugiau cheminių medžiagų pateks į aplinką.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Susirūpinusi Baltijos jūros tarša Lietuvos mokslininkų grupė ieško ekonomiškai pagrįsto ir pakankamai jautraus analitinio metodo įvertinti cheminio ginklo medžiagų ir kitų rūšių organinės anglies keliamą pavojų jūrinėms ekosistemoms.

„Baltijos jūra – tai gamtos dovana mums ir norėtųsi šį turtą išsaugoti ateinančioms kartoms. Mane labai sukrėtė Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo problema, todėl norėjau padėti ją spręsti“, - kalbėjo dr. Galina Lujanienė.

Vykdydami projektą „Izotopinių metodų taikymas organinių medžiagų sklaidai Baltijos jūroje tirti“ tyrėjai siekė užpildyti organinės anglies šaltinių ir jos sklaidos Lietuvos ekonominės zonos Baltijos jūros vandenyse ypatumų vertinimo spragas. Be to, buvo siekiama išsiaiškinti ir tai, kaip kistų izotopų santykio vertės δ13C ir Δ14C išsiliejus naftai bei koks galėtų būti Gotlando įdubos laidojimo zonoje esančio cheminio ginklo medžiagų nuotėkis.

Dalis Gotlando baseine Lietuvos ekonominėje zonoje nuskandintų cheminių ginklų yra nelokalizuoti. Nuskandintą karinę amuniciją sudaro įvairūs ginklai su toksinėmis cheminėmis medžiagomis, daugiausiai sviediniai (68 proc.), bombos (21 proc.) arba konteineriai. Dėl mechaninių pažeidimų ir sviedinių sienelių korozijos toksinės cheminės medžiagos gali patekti į aplinką. Pagal naujausius vertinimus, 100 proc. konteinerių, 65 proc. aviacinių bombų ir 25 proc. sviedinių bei minų šiuo metu yra nehermetiški.

Radioaktyvios medžiagos – tyrimams atlikti

Net ir mažos koncentracijos gamtinės kilmės ir dirbtiniu būdu aplinkoje atsiradusios radioaktyvios medžiagos yra plačiai naudojamos kaip žymės įvairiems vyksmams tirti. Šiuolaikinės radiometrinės ir masių spektrometrijos technologijos leidžia nustatyti itin mažas jų koncentracijas bei izotopinę sudėtį aplinkoje, tad tiriant organinių medžiagų sklaidą Baltijos jūroje buvo taikomi stabilūs ir radioaktyvus izotopai.

Tyrimo metu buvo įvertintas Baltijos jūros Lietuvos ekonominės zonos užterštumo lygis radionuklidais, sunkiaisiais metalais ir organinėmis medžiagomis bei nustatyti taršos šaltiniai. Atlikta taršos sklaidos ir persiskirstymo analizė. Nustatytos Cs ir Pu izotopų koncentracijos, įvertinti radionuklidų taršos šaltiniai, nustatyti mūsų šaliai būdingi radionuklidų ir izotopų santykiai.

„Gauti rezultatai naudingi vertinant organinių medžiagų sklaidą ir jų šaltinius Baltijos jūroje, dabartinę ekologinę Baltijos jūros būseną, prognozuojant taršos sklaidą, anglies apytakos ciklo ir klimato kaitos studijoms“, - kalbėjo daktarė. Organinių medžiagų šaltiniai pirmą kartą buvo įvertinti Lietuvos ekonominės zonos dugno nuosėdose ir skendinčioje medžiagoje, naudojant anglies izotopų santykių vertes (Δ14C ir δ13C). Tuo tarpu Δ14C vertės pirmą kartą buvo taikytos vertinant organinių medžiagų kilmę Baltijos jūroje. Išmatuotos Δ14C vertės kito plačiose ribose, o pastarojo laiko dugno nuosėdose aptiktas iškastinės anglies perteklius gali būti cheminio ginklo sklaidos pasekmė.

Vykdant projektą buvo nustatyti anglies izotopų santykių ir šiuolaikinės radioaktyvios anglies frakcijos nuokrypiai, rodantys senos anglies perteklių paviršiniame dugno nuosėdų (iš cheminio ginklo laidojimo zonos) sluoksnyje, kurio priežastis gali būti cheminio ginklo patekimas į aplinką. Didžiausias nuokrypis rastas Baltijos jūros 5ChS stotyje. Šiuo metu tyrimas nukreiptas į specifinių biožymenų paiešką.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas buvo vykdomas 2012-2014 metais, tačiau dar ne visi gauti projekto rezultatai buvo publikuoti. Šiuo metu tyrimas tęsiamas ir metų pabaigoje tikimasi gauti naujų rezultatų. Oficialiai projektą vykdė trys institucijos – Fizinių ir technologijos mokslų centras, Jūrinių tyrimų centras ir Gamtos tyrimo centras. Jame dalyvavo 5 mokslininkai, 3 doktorantai ir 2 inžinieriai. Visgi prie projekto dirbo ir Jūrinių tyrimų centro darbuotojai, gamtos tyrimų centro mokslininkai, kurie nebuvo įtraukti į projekto sąrašą, bet norėjo prisidėti prie Baltijos jūros užterštumo tyrimų.

„Panašūs metodai, nors ir nėra paplitę dėl sudėtingumo ir modernios įrangos stokos, yra naudojami organinių medžiagų sklaidai tirti. Tačiau viskas juda į priekį ir unikali įranga tampa vis plačiau prieinama. Manau, kad tokių metodų taikymas ateityje bus normali praktika. Jeigu mums pavyktų surasti specifinius biožymenis, jie galėtų būti naudojami vykdant monitoringą ir vertinant Baltijos jūros ekologinę būklę“, - apie tyrimo panaudojamumą pasakojo G. Lujanienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sukūrė tobulą sprendimą ieškantiems būsto, bet nemėgstantiems vaikščioti (2)

Lietuvių IT projektuotojai „Data Dog“ yra įsikūrę Kaune , bet sukūrė Australijos...

Patikėję lietuviško plaktuvo sėkme žmonės sumokėjo 92 tūkst. eurų (51)

Išmanų maisto ir gėrimų plaktuvą „Millo“ sukūrę ir užpatentavę lietuviai prieš mėnesį...

Į kosmosą turėtų kilti dar vienas lietuviškas palydovas (4)

Birželio pabaigoje iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto ( VU )...

Lietuviai dirba su „Google“ saulės elektrinių parku Belgijoje (5)

Vietą tarptautinėje rinkoje atradę lietuviai, saulės elektrinių projektuotojai „Detra Solar“,...

Neįtikėtinas lietuvių išradimas: kaip tamsiausią naktį gatves apšviesti su Saule (62)

Be dirbtinės šviesos tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo – namuose, biuruose, parduotuvėse,...

Top naujienos

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (13)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai (14)

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (65)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (323)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Nusivylimą Turine pergale prieš „Lietkabelį“ užglaistęs Kurtinaitis galvoja apie revanšą italams (1)

„Betsafe-LKL“ čempionate Vilniaus „Lietuvos rytas“ savo pranašumą prieš „Lietkabelį“...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (76)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (112)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...

Prekybos centro „Ozas“ aikštelėje užsidegė automobilis (9)

Šeštadienį į prekybos ir pramogų centrą „ Ozas “ suskubo ugniagesiai: antrame aukšte...

Tarp paauglių plinta nauja grėsminga mada: kvailumu lenkia viską, kas buvo iki šiol (329)

Užsienyje ėmė plisti naujas iššūkis , kvailumu greičiausiai lenkiantis daugumą prieš tai...

Kur ir kaip gauti leidimus žvyrui iš mažųjų karjerų (7)

Kas ir kokiu tikslu gali naudotis seniūnijos žinioje esančiais mažaisiais karjerais? Kiek iš jų...