Visos XIX a. ir XX a. rastos senovės Egipto valdovų mumijos – seniai išvyniotos ir ištirtos, rašoma scitechdaily.com. Visgi yra viena išimtis: faraono Amenchotepo I mumija. Ir ne todėl, kad bijoma senovinio prakeiksmo.
Tiesiog ši mumija suvyniota tiesiog tobulai ir nuostabiai papuošta gėlių girliandomis, o valdovo veidą ir kaklą dengia įmantri kaukė, inkrustuota spalvotais akmenėliais. Bet visai neseniai Egipto mokslininkai pasitelkė trimačio vaizdo kompiuterinę tomografiją ir „skaitmeniniu būdu išvyniojo“ Amenchotepo I mumiją bei ją išanalizavo. Radiniai aprašyti žurnale „Frontiers in Medicine“ paskelbtame straipsnyje.
Tai pirmas kartas per 3 tūkst. metų, kai ši mumija buvo „išvyniota“. Prieš tai Amenchotepo I palaikai buvo išvynioti tik XI a. prieš mūsų erą, praėjus daugiau nei keturiems šimtmečiams nuo mumifikacijos ir palaidojimo. Hieroglifai pasakoja istoriją, kaip 21-osios dinastijos valdymo laikotarpiu šventikai restauravo ir perlaidojo ankstesnių dinastijų valdovų mumijas, kad užmaskuotų kapų plėšikų padarytus pažeidimus.
„Kadangi Amenchotepo I mumija nebuvo išvyniota šiais laikais, turėjome unikalią galimybę ne tik patyrinėti, kaip jis buvo mumifikuotas ir palaidotas, bet taip pat pamėginti išsiaiškinti, kaip Amono vyriausieji žyniai apdorojo mumiją prieš ją perlaidodami“, – sakė Kairo universiteto Medicinos fakulteto radiologijos mokslų dėstytoja, Egipto mumijų projekto radiologė ir pagrindinė studijos autorė dr. Sahar Saleem.
„Skaitmeniniu būdu išvynioję mumiją ir „nulupę“ jos virtualius sluoksnius – kaukę, vyturus ir pačią mumiją – galėjome itin nuodugniai tyrinėti puikiai išsilaikiusį faraoną, – pridūrė ji. – Nustatėme, kad Amenchotepas I mirė būdamas maždaug 35-erių metų amžiaus. Jo ūgis siekė apie 169 centimetrus. Valdovas buvo apipjaustytas ir galėjo pasigirti sveikais dantimis. Po vyturais aptikome 30 amuletų ir unikalų auksinį diržą su auksiniais karoliukais.“
„Regis, Amenchotepo I kūno sudėjimas buvo panašus į jo tėvo: siauras smakras, nedidelė siaura nosis, garbanoti plaukai ir truputį atsikišę viršutiniai dantys, – tęsė mokslininkė. – Neradome žaizdų ar ligų sukeltų fizinių defektų, išskyrus daugybinius sužalojimus, padarytus po mirties. Tikriausiai tai kapų plėšikų darbas. Taigi, negalime nurodyti mirties priežasties. Faraono vidurius pašalino pirmieji mumifikuotojai, bet paliko smegenis ir širdį.“
Amenchotepo I (jo vardas reiškia „Amonas yra patenkintas“) mumija buvo rasta 1881 m. tarp keleto kitų perlaidotų valdovų mumijų pietinėje Egipto dalyje esančiame archeologiniame komplekse Deir al Bachri. Būdamas antruoju senovės Egipto 18-osios dinastijos faraonu (sostą paveldėjo iš savo tėvo Amosio I, kuris išstūmė besiveržiančius hiksus ir suvienijo Egiptą), Amenchotepas I valdė maždaug 1525–1504 m. prieš mūsų erą.
Jo valdymo laikotarpį galima laikyti savotišku aukso amžiumi: Egiptas buvo saugus ir klestintis, o faraonas įsakė pastatyti galybę naujų religinių pastatų ir rengė sėkmingas karines ekspedicijas į Libiją ir Šiaurės Sudaną. Po mirties Amenchotepas I ir jo mama Amosė Nefertarė buvo garbinami kaip dievai.
Dr. S. Saleem ir tyrimo bendraautoris, egiptologas dr. Zahi Hawassas anksčiau buvo iškėlę teoriją, kad XI a. prieš mūsų erą gyvenę restauruotojai tiesiog pakartotinai panaudojo seną valdovų laidojimo įrangą, bet mokslininkai patys paneigė savo teoriją.
„Bent jau kalbant apie Amenchotepą I, 21-osios dinastijos šventikai kruopščiai užmaskavo kapų plėšikų padarytus pažeidimus, sugrąžino šiai mumijai ankstesnę šlovingą išvaizdą ir netgi išsaugojo vertinguosius papuošalus ir amuletus“, – paaiškino radiologė.
2005 m. Egipto senienų ministerija pradėjo iki šiol tebesitęsiantį projektą, kurio įgyvendinimo metu dr. S. Saleem ir dr. Z. Hawassas ištyrė jau daugiau nei 40 Naujosios karalystės valdovų mumijų. 2021 m. balandžio mėnesį į naują muziejų Kaire buvo nugabentos 22 faraonų mumijos, įskaitant Amenchotepo I. Beje, šio faraono mumijos kaukė tapo 2021 m. kovo 3 d. Kaire surengto Valdovų auksinių mumijų parado simboliu.
„Parodėme, kad kompiuterinė tomografija gali praversti atliekant antropologinius ir archeologinius mumijų tyrimus. Ir nebūtinai tik senovės Egipto mumijų, bet ir kitų civilizacijų, pavyzdžiui, Peru“, – reziumavo studijos autoriai.
