Prasidėjus statybai, sostinės Pilaitės bendruomenė piktinosi, kad pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai, nes nuo kranto iki namo palikta tik 20 metrų. Prie šio ežero pastatus leidžiama statyti ne arčiau kaip už 50 metrų.
„V. Peciukevičius atrado landą „Specialiose miško ir žemės sąlygose“, kad jam negalioja ta norma, nes jis yra kaimo teritorijoje, be to, ūkininkas. Todėl mes kreipėmės į Aplinkos ministeriją“, – sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė.
Anot Aplinkos ministerijos sekretorės Jūratės Juozaitienės, dabartinė vandens telkinių ir jų pakrančių apsaugos tvarka nėra pakankamai aiški – kur galima statyti, kur ne, todėl rengiami nauji reikalavimai.
„Sukonkretinami statybų reikalavimai – bus aiškus atstumas nuo kranto ir šlaito krašto. Matuos nuo kranto linijos“, – sakė J. Juozaitienė.
Tačiau žalieji teigia, kad kai kurios siūlomos pataisos leis statyti pastatus arčiau vandens negu dabar ir tai tik pablogins sąlygas visuomenei patekti prie ežerų ir upių.
„Vandens telkinio apsaugos zonoje dabar leidžiama statyti statinius 50 m nuo kranto linijos ir 100 m nuo vandens linijos. Reikalavimas dėl 50 m nuo kranto linijos paliktas, o dėl atstumo nuo vandens linijos – išimtas. Dažnai gudručiai, kurie nori pasistatyti statinį, formuoja kranto liniją ir taip sumažina atstumą“, – sakė J. Gadliauskienė.
Ministerija taip pat siūlė sumažinti apribojimą prie vandens telkinių laistyti srutas iki 10 metrų nuo kranto linijos, tačiau reikalaujant žaliesiems ministerija vėl grįžo prie ankstesnio griežtesnio apribojimo.
Netrukus naujų vandens telkinių ir jų pakrančių apsaugos reikalavimų projektas bus patalpintas Aplinkos ministerijos tinklalapyje, ministerija lauks visuomenės pasiūlymų.
