Ekologinės akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ rengėjai neskaičiavo, kiek iš viso nupuoštų eglių sostinės gyventojai sumetė į specialius konteinerius. Tačiau iš eglėmis pripildytų konteinerių skaičiaus matoma, jog iš jų pavyks pagaminti kelis šimtus kubinių metrų skiedrų.

Gaminat kūrenti skirtą mišinį – biokurą, skiedros maišomos su medienos perdirbimo atliekomis, tam tikru šiaudų ir durpių kiekiu. Susmulkintos kalėdinės eglės ekologiniame mišinyje atstos miško kirtimo atliekas.

Gautas mišinys bus sukūrentas bendrovės „Vilniaus energija“ biokuro katile, kuriuo Vilniuje pagaminama apie 9 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, o ne šildymo sezonu – pusę vilniečiams reikalingo karšto vandens.

Nupuoštus spygliuočius vilniečiai nešė į aštuonis prie didžiųjų prekybos centrų pastatytus konteinerius. Manoma, kad eglių būtų surinkta daugiau, jeigu mieste rengėjai būtų pastatę daugiau medžiams skirtų konteinerių. Eglės, sumesto į buitinių atliekų konteinerius, atsidurs sąvartynuose. Jos netaps antrine žaliava.

„Mūsų inicijuota akcija yra daugiau simbolinė. Norime pademonstruoti, kad Lietuva, racionaliai išnaudodama turimus vietinius energijos šaltinius, gali didinti savo energetinę nepriklausomybę ir tausoti aplinką. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar sugebėsime pasinaudoti turimais resursais“, – tikino Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.

Akcijos rengėjai pastebėjo, jog daugiausiai eglių prinešė Žirmūnuose, Viršuliškėse ir Justiniškėse gyvenantys vilniečiai. Šiuose rajonuose pastatytus konteinerius teko keisti net keletą kartų. Likusius konteinerius užteko pakeisti vieną kartą.

„Jau po pernykštės akcijos įsitikinome, kad vilniečiai nėra abejingi savo aplinkai ir palaiko ekologines idėjas. Šiemet nebeliko tokių gyventojų, kurie į specialius akcijos konteinerius mestų buitines atliekas. Eglės krautos tvarkingai. Vilniečių sąmoningumas mus skatina tokias akcijas rengti ir ateityje“, – teigė R. Lapinskas.

Pagrindinis akcijos tikslas yra parodyti, jog miško kirtimo atliekų panaudojimas yra vienas perspektyviausių Lietuvos atsinaujinančių energijos šaltinių. Naudojant vietinį biokurą 2006 m. Lietuvoje pagaminta 14 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.