Dar prieš keletą metų pradėjus veikti mokslo, studijų ir verslo centrams, buvo iškeltas klausimas: kaip užmegzti sėkmingą dialogą su mokslo ir verslo atstovais? „Vieno teisingo atsakymo nėra. Iki šiol jo ieškome. Kasmet žengiame vis tvirtesnį žingsnį, atrandame naujų bendradarbiavimo galimybių. Aktualiomis temomis rengiame tematinius seminarus, diskusijas, dalinamės žiniomis, sukaupta patirtimi, kviečiame atvykti ir kitų šalių mokslo ir technologijų parkų atstovus. Siekiame stiprinti mokslo ir verslo partnerystę, įtraukti į bendrus projektus, kad mokslo ir verslo atstovai galėtų pajusti realią bendradarbiavimo naudą“, – teigia VšĮ „Saulėtekio slėnio“ direktorius Andrius Bagdonas.
A.Bagdonas stebisi kai kurių skeptikų teiginiais, anot kurių, investicijos į mokslinių tyrimų centrus bus naudingos tik mokslui. „Jeigu neskirsime dėmesio aktyviai mokslo ir verslo sąveikai, naudos nepajus niekas. Visuomenėje dažnai vyrauja klaidinga nuostata: norime gauti daug, nieko neduodami kitiems. Visos mokslinių tyrimų centrų kūrimui, pažangių technologijų juose įrengimui, naujų mokslo vietų sukūrimui, tarptautiniam bendradarbiavimui investicijos skiriamos galvojant ne tik apie mokslo atstovus, bet ir apie naujas verslo plėtros galimybes. Juk nesukursime lazerio, jeigu neturėsime aukštos kvalifikacijos mokslininkų, pažangių technologijų“, – teigia A. Bagdonas. Kitų šalių patirtis rodo, kad didesnė mokslo ir verslo sąveika prisideda prie šalies ekonomikos augimo, padeda pritraukti daugiau investuotojų, šalis tampa konkurencingesnė kitų šalių atžvilgiu.
Skatins žinių ekonomikos plėtrą
Per artimiausius dvejus metus greta „Saulėtekio slėnio“ mokslų ir technologijų parko, bus įkurtas Fizinių ir technologijų mokslų centras (FMTC), Jungtinis gyvybės mokslų centras ir Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras. Pastarasis, anot VU bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės, turėtų tapti mokslo žinių sklaidos ir sąveikos vieta. „Kuriame tikrą žinių, mokslinės komunikacijos, informacijos, idėjų centrą, atvirą ir prieinamą 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę visoms vartotojų grupėms. Sieksime patenkinti „Saulėtekio slėnio“ bendruomenės – studijų, mokslo ir verslo atstovų – poreikius: vienoje vietoje bus kaupiama ir nuolat atnaujinama technologijų mokslinių tyrimų krypties informacijos išteklių bazė“, – teigia I. Krivienė.
Pasaulyje tokie centrai jau seniai nutiesė tiltą tarp atsivėrusios studijų, mokslo ir verslo prarajos. I. Krivienė viliasi, kad ir mūsų šalyje šios trys varančiosios jėgos po kelių metų darniai žengs koja kojon, viena kitą papildydamos ir kurdamos stiprų pagrindą mokslinių tyrimų plėtrai, skatinančiai inovatyvių produktų kūrimąsi. Kokybiška ir tikslinga informacija ir žinios – pagrindas, ant kurio ir turėtų būti kuriamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas.
„Gaila, bet bibliotekos sąvoka jau seniai tapo nebemadinga. Todėl Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro kūrimui pasirinkti modernūs architektūriniai sprendimai sieks pakeisti nusistovėjusios tradicinės bibliotekos sampratą. Tačiau drįsčiau teigti, kad tai taps daugiau nei moderniausia technologine įranga aprūpintu informacijos centru: tai bus jungtis tarp informacijos ir žmogaus“, – mintimis dalinasi I. Krivienė.
Ateitį kuriame šiandien
VšĮ „Saulėtekio slėnio“ direktorius džiaugiasi, kad slėnis palengva tampa tikru mokslo ir verslo lopšiu, padedančiu jausti tvirtesnį pagrindą ne tik seniems „mokslo vilkams“, bet taip pat palengva čia sudaromos vis geresnės sąlygos augti gabiems jauniesiems mokslininkams. „Per pastaruosius metus pavyko suartinti iš pirmo žvilgsnio galbūt skirtingas, tačiau tuo pat metu labai artimas, viena kitą papildančias sritis: studijas, mokslą ir verslą. Nuo to, kaip šioms sritims seksis toliau bendradarbiauti, lems šalies konkurencingumo lygį, turės įtakos ekonomikos augimui ir t.t.“, – tikina A. Bagdonas.
