Portalui Delfi kometos nuotrauką atsiuntęs Vytautas teigė, kad žaliasis dangaus šviesulys buvo įamžintas Vilniaus rajone, sausio 30-osios vakare apie 21:30. Kometą pavyko užfiksuoti vos 15 minučių pragiedrėjus dangui. Vis dėlto, kaip sako Vytautas, šis kadras jo netenkina, mat laiko buvo labai mažai.
Kometą fotografas įamžino naudodamas Canon M6 Mark II fotoaparatą ir Canon 70-300 objektyvą. „Konkretus kadras jungtas iš 70 atskirų kadrų po 0.8 sekundės išlaikymo. Sujungus gavosi 59 sekundžių išlaikymas. Nustatymai – ISO6400, f5.6“, – paaiškino fotografas.
„Nors labiau mėgstu fotografuoti peizažus, audras, gyvūnus ar paukščius, bet dangų taip pat visada stebiu. O dangaus fotografija pradėjau domėtis 2019 metais“, – pasakojo Vytautas.
Anot VU Fizikos fakulteto docento dr. Kastyčio Zubovo, didžiausią – maždaug aštuntą – ryškį kometa buvo pasiekusi vasario 1 dieną. Vis dėlto, kometą plika akimi įžiūrėti sunku, tačiau per žiūronus ar nedidelį teleskopą turėtų pavykti pamatyti.
„Ieškokite jos arti Šiaurinės žvaigždės, Mažųjų Grįžulo ratų asterizme. Ji juda Vežėjo žvaigždyno link, vasario 6 dieną skries arti ryškiausios jo žvaigždės Kapelos“, – informavo dr. K.Zubovas savo tinklaraštyje „Konstanta 42“.
Vasario 1-ąją kometa C/2022 E3 (ZTF) pasiekė perigėjų ir buvo maždaug 42 mln. km atstumu nuo mūsų planetos, t. y. apie 28 proc. atstumo tarp Žemės ir Saulės.
Skaičiuojama, kad paskutinį kartą prie Žemės ši kometa buvo priartėjusi prieš 50 000 metų.
Paskutinį kartą ši kometa prie Žemės priartėjo dar paskutiniojo ledynmečio laiku, kai Žemėje gyveno neandertaliečiai, praneša portalas space.com.
Kometą C/2022 E3 (ZTF) praėjusių metų kovo 2 dieną aptiko astronomai Bryce'as Bolinas ir Frankas Masci, Zwicky Transient Facility observatorijoje, Kalifornijoje, todėl jos pavadinime yra žymimas akronimas ZTF.
Manoma, kad ši žalios spalvos kometa atkeliavo iš Saulės sistemos pakraščių, vadinamo Oorto debesies – neištirtos, paslaptingos Saulės sistemos dalies, kurioje yra daugiau nei trilijonas objektų iš ledo ir uolienų. Mokslininkai teigia, kad žalią spalvą kometoms suteikia dvianglies molekulė – du anglies atomai, susijungę į vieną junginį.
