Kaip rašo EKA, daugelis ryškių „žydinčiųjų“ galaktikoje iš tikrųjų yra žvaigždėdaros proceso dalis – tai regionai, kuriuose gimsta naujos žvaigždės. Šiuose regionuose naujųjų žvaigždžių spinduliuojama energinė šviesa teka į išorę ir susiduria su netoliese esančiomis vandenilio dujų kišenėmis, todėl dujos šviečia rausvu atspalviu.
NGC 1156 yra Avino žvaigždyne. Ji klasifikuojama kaip nykštukė nereguliari galaktika, o tai reiškia, kad ji neturi aiškios spiralės ar apvalios formos, kaip ir kitos galaktikos. Tai pat ji yra mažesnė, nors turi sąlyginai didelį centrinį regioną, kuriame tankiai sukasi žvaigždės.
Kai kurios NGC 1156 dujų kišenės sukasi priešinga kryptimi nei visa galaktikai, o tai rodo, kad NGC 1156 praeityje buvo susidūrusi su kita galaktika. Kitos galaktikos gravitacinė jėga bei turbelencinis tokio susidūrimo chaosas galėjo sugadinti galimai tvarkingesnį medžiagų sukimąsi NGC 1156. Todėl šiandien matome tokį keistą reiškinį.
Tačiau ši „vyšnių žydėjimo“ fotografija yra ne vienintelis kvapą gniaužiantis kosmoso vaizdas, kurį per savo gyvavimo laiką įamžino teleskopas „Hubble“. Į kosmosą jis iškėliavo dar 1990 metais. Nuo tada Hubble atgaivino ir pertvarkė mūsų suvokimą apie kosmosą ir atskleidė netikėtų stebuklų visatą.
DELFI kviečia pamatyti geriausias „Hubble“ fotografijas.
