Skrydis iš gruodžio 8-osios perkeltas į gruodžio 15-ąją, pranešė TV3 “Žinios”. Apie tai pranešė Hjustone šiuo metu besilankantys „LitSat- 1“ komandos nariai, kurie naują datą sužinojo susitikę su „Orbital sciences“  viceprezidentu Franku DeMauro.

Šiuo metu palydovas yra Hjustone, Teksaso valstijoje, įsikūrusiosje kompanijos „Nanoracks“ būstinėje, kur bus papildomai patikrintas ir paruoštas skrydžiui į kosmosą.

„Nors starto data numatyta gruodžio 15-ą, tikimybė, kad ji keisis vis dar išlieka – pavyzdžiui, jei ilgiau nei planuojame užtruktų erdvėlaivio surinkimas. Paleidimo laiką papildomai gali koreguoti ir oro sąlygos,“ – sakė F.DeMauro.

Šiuo metu erdvėlaivis „Cygnus“ yra Valopso kosmodrome, į jį jau pakrauti du trečdaliai visų gruodžio misijai numatytų krovinių. Šiandien erdvėlaivio krovinių modulį planuojama prijungti prie kosminio transporterio, o vėliau – prie raketos nešėjos, kuri iškels erdvėlaivį į kosminę orbitą.

Pasak „Orbital Sciences“ atstovo, tiksli data bus žinoma likus dviems savaitėms iki raketos paleidimo. Vis tik jis patikino, kad Kauno technologijos universitete sukurtas pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1” Tarptautinę kosminę stotį pasieks dar šiemet.

„LitSat-1” yra pirmasis lietuviškas palydovas, sukonstruotas Kauno technologijos universitete. Sukurtas padedant Lietuvos kosmoso asociacijai ir Kosmoso mokslų ir technologijų institutui, jis jau gruodžio mėnesį bus pakeltas į tarptautinę kosminę stotį.

„Pademonstravome NASA, kad galime greitai vykdyti užsakymus ir saugiai nugabenti astronautams gyvybiškai svarbias atsargas bei mokslinę įrangą. O tokius edukacinius projektus kaip lietuviškasis „LitSat-1“ savo erdvėlaivyje mums itin malonu matyti,“ - sakė „Orbital Sciences“ viceprezidentas.

„Sukurdami pirmąjį veikiantį bei pilnai funkcionuojantį lietuvišką palydovo aparatą, VU mokslininkai parodė mūsų potencialą ir kuria Lietuvos kosmoso technologijų perspektyvą. Šiuo žingsniu Vilniaus universitetas pradeda Lietuvos kaip kosmines technologijas kuriančios valstybės erą“, - apie palydovą sakė laikinai Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas einantis profesorius Jūras Banys.

Ryšį su palydovu užmegzti galės kiekvienas lietuvis. Tereikia radijo stotelėje palydovui skriejant orbita nustatyti atitinkamus dažnius: FM Radijo švyturio dažnis: 437,275 MHz (šaukinys LY5N); FM balso retransliatoriaus dažniai: į palydovą – 145,950 MHz, iš palydovo - 435,180 MHz; Subtoninis raktas (CTCSS/PL) – 67 Hz. Netrukus bus paskelbta radijo ryšio užmezgimo instrukcija pradedantiesiems radijo mėgėjams.


Mažųjų palydovų paleidimo įrenginio modelis,  „Orbital Sciences“ archyvų nuotr.

Cygnus erdvėlaivis,  „Orbital Sciences“ archyvų nuotr.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (73)