Rasti masyvios planetos Saulės sistemos pakraščiuose įrodymai, tai galėtų būti astronomų jau ilgai ieškota Devintoji planeta.
Devintoji planeta yra hipotetinis pasaulis Saulės sistemos pakraščiuose, gerokai už Neptūno orbitos. Kai kurių objektų gravitacinis susitelkimas planetų sistemos pakraščiuose rodo toks pasaulio – superžemės, bent penkis kartus masyvesnės už mūsų planetą – buvimą, bet jokių konkrečių įrodymų dar nerasta.
Michael Rowan-Robinson iš ICL, ieškodamas Devintosios planetos, tikrino nebeveikiančio teleskopo (Infrared Astronomical Satellite – IRAS) duomenis. Iškeltas 1983 metais ir 9 mėnesis veikęs kosminis teleskopas stebėjo dangų infraraudonųjų bangų ruože, atrasdamas tokius objektus kaip asteroidai ir kometos.
Tikrindamas teleskopo duomenis, Michaelis Rowanas-Robinsonas, astronomas iš Karališkojo Londono koledžo, ieškojo numanomu Devintosios planetos atstumu skriejančių nepastebėtų objektų, ir vienas kandidatas išsiskyrė. IRAS užfiksavo tris-penkis kartus už Žemę masyvesnio, apie Saulę besisukančio ~225 kartus toliau nei Žemė, maždaug Devintosios planetos tikėtinoje lokacijoje skriejančio objekto ženklus. „Tai iš tiesų labai jaudinama“, – sako jis.
Tačiau teleskopo techniniai apribojimai reiškia ne tokią jau nereikšmingą abejonę, planeta tai, ar ne. O būtent, kandidatas yra netoli Galaktikos plokštumos – storo, pilno žvaigždžių, mūsų galaktikos disko, ir kai kurios iš jų nedideliame duomenų rinkinyje gali pasirodyti apgaulingai panašios į planetas. „Bet duomenyse jie primena judantį objektą“, – teigė M. Rowan-Robinson, labiau linkęs manyti, kad tai planeta, o ne tolima žvaigždė.
Vienas iš mokslininkų, 2016 metais iškėlusių Devintosios planetos egzistavimo idėją, Mike Brownas iš Kalifornijos technologijos instituto, sako, kad nors atradimas įdomus, jis nėra tikras, kad kandidatas nėra klaidingas. „Straipsnis puikus, esu iš tiesų patenkintas, kad jis atliko analizę“, – sutinka M. Brownas. Bet dėl galaktinio disko artumo kylantis neužtikrintumas reiškia, kad „iš visų tų dulkių signalus iškrapštyti sunku“.
Net jei kandidatė pasirodys esanti planeta, ji ne visai atitinka prognozuojamus Devintosios planetos parametrus. „Ji truputėlį per maža, šiek tiek per arti ir inklinacija Saulės sistemos plokštumos atžvilgiu pernelyg didelė“, – sakė M. Brownas. – „Ji negali sukelti stebimų gravitacinių perturbacijų. Ji nedaro to, ką manome vykstant“.
Kaip bebūtų, Samantha Lawler iš Reginos universiteto Kanadoje svarsto, kad verta pažvelgti į tikėtiną planetos kandidatės vietą ir pažiūrėti, ar ji tikrai ten: „Tai konkreti prognozė apie vietą danguje, kur galėtų būti kažkas labai įdomaus. Kažkas tikrai turėtų tą vietą apžiūrėti.“
Atsakydama, ar numanomas pasaulis ir Devintoji planeta galėtų egzistuoti kartu, M. Rowanas-Robinsonas sako, kad tai menkai tikėtina. „Jei šis objektas realus ir jis nėra [Devintoji planeta], tuomet tai iš tiesų įspūdingas sutapimas“, – teigia jis.
Šaltiniai: https://arxiv.org/abs/2111.03831
