Mokslininkai mano, kad dėl šio atradimo visuomenės sveikatos tarnybos turėtų imtis visuotinio kartuolės naikinimo iš Balkanų javų laukų.
Pirmą kartą 1956 metais pirmą kartą oficialiai išskirta liga, pavadinta endemine Balkanų nefropatija, glumino ekspertus, kurie prisigalvojo įvairiausių paaiškinimų – pavyzdžiui, kad ligos priežastis yra užterštas gruntinis vanduo.
Skirtingai nei dauguma pacientų, sergančių inkstų nepakankamumu, Balkanų liga sergančių pacientų kraujospūdis dažniausiai būna normalus. Tačiau dėl inkstų funkcijos nepakankamumo jiems būtinos dializės, o daugumai pacientų išsivysto šiaip retas viršutinių šlapimtakių vėžys.
Stony Brook universiteto (JAV) mokslininkas Arthuras Grollmanas, prieš keletą metų išvykęs į Balkanus ieškoti šios mįslės įminimo, nesitikėjo, kad ligą gali sukelti kartuolė. Iš pradžių jis manė, kad šią nefropatiją sukelia augalinės kilmės vaistai.
Mokslininkas žinojo, kad sumaišius augalinius vaistus inkstų nepakankamumas išsivystė tūkstančiams sveikų Belgijos moterų, dėl kurių joms teko persodinti inkstus. Šios moterys, užsakiusios kinišką augalinį vaistą han fang ji, gavo panašiai skambančio pavadinimo vaistą guang fang ji.
A.Grollmanas įtarė, kad panaši yra ir endeminės Balkanų nedropatijos priežastis, todėl Balkanų dializės klinikose apklausė pacientus, norėdamas išsiaiškinti, ar jie nevartojo jokių augalinių vaistų. Tačiau nė vienas pacientas neatsakė vartojęs tokių vaistų.
Nusivylęs, kad jo teorija paneigta, A.Grollmanas jau krovėsi lagaminus kelionei į namus, tačiau paskutinį vakarą prieš išvykstant praleido Kroatijos sostinės Zagrebo bibliotekoje.
Šioje bibliotekoje jis rado stulbinantį straipsnį apie tai, kaip tame pačiame regione paėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje inkstų nepakankamumas išsivystė arkliams, ėdusiems žoles, vadinamas paprastosiomis kartuolėmis (Aristolochia clematis). A.Grollmanas nedelsdamas atšaukė kelionę ir susiruošė keliauti susitikti su Balkanų ūkininkais.
Patikrinęs ūkininkų laukus ir malūnus mokslininkas nustatė, kad kai kurie miltai iš tikrųjų buvo užteršti Aristolochia clematis sėklomis. Grįžęs į laboratoriją mokslininkas su kolegomis ištyrė pacientų iš Kroatijos inkstų mėginius. Buvo nustatyta, kad šiems mėginiams būdingi tie patys DNR pažeidimai, kurie stebėti šiais augalais maitintų gyvūnų inkstuose.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad gene p53 vyko specifinė vežinė mutacija, kurią sukelia aristolochinė rūgštis – junginys, kurio esama kartuolėse. Atlikus cheminę analizę nustatyta, kad prie pacientų DNR prisijungė ir normalią jos funkciją trikdė augalo kaupiamų junginių metabolitai.
A.Grollmanas teigia, kad dėl netyčinio apsinuodijimo kartuolės junginiais nefropatija susirgti rizikuoja apie 100 000 žmonių. Jis teigia, kad „norėtų būti tikras, jog visuomenės sveikatos pareigūnai imsis veiksmų“. Vietiniams ūkininkams reikalinga valstybės parama, kad išnaikintų šiuos augalus, nes daugumai jų herbicidai yra neįperkami, teigia mokslininkas.
A.Grollmanas taip pat pažymėjo, kad kartuolė kaip kur minima kaip augalas, naudojamas augaliniams vaistams gaminti. Teigiama, kad šie vaistai turėtų padėti motinoms išstumti placentą po gimdymo. Tačiau mokslininkas abejoja, kad kartuolė iš tikrųjų pasižymi kokiomis nors gydomosiomis savybėmis ir pabrėžia, kad „toksinis augalo poveikis yra gerokai didesnis už potencialų pageidaujamą poveikį“.
