Dabar galima į paveikslą pažiūrėti net iš kelių centimetrų atstumo, įžvelgti atskirus dailininko potėpius, taip pat, deja, pamatyti, kaip smarkiai kūrinys yra nukentėjęs nuo taršos ir kitų neigiamų veiksnių.

Paveikslą iš arčiau galima rasti čia.

Vienas iš šio projekto tikslų ir buvo atkreipti dėmesį, kad speciali oro valymo sistema, įdiegta restauruojant bažnyčią 1990 m., praktiškai neveikia, o dulkių kiekis ore per pastaruosius dvejus metus išaugo tris kartus. Šią bažnyčią per dieną aplanko apie tūkstantis žmonių, o tai taip pat nepadeda saugoti garsiojo kūrinio.

Specialią fotografavimo įrangą suteikė Japonijos korporacija „Nikon“, Vokietijos įmonė „Claus“ – precizinę pozicionavimo sistemą, JAV korporacija AMD padėjo atlikti skaitmeninių vaizdų apdorojimą.

Galbūt ilgai ir įdėmiai žiūrint į šį paveikslą, pavyks pamatyti ką nors tokio, ko dar nepastebėjo tūkstančiai Leonardo da Vinčio kūrybos tyrinėtojų ar Danas Brownas, parašęs garsųjį „Da Vinčio kodą“.