Paveikslą iš arčiau galima rasti čia.
Vienas iš šio projekto tikslų ir buvo atkreipti dėmesį, kad speciali oro valymo sistema, įdiegta restauruojant bažnyčią 1990 m., praktiškai neveikia, o dulkių kiekis ore per pastaruosius dvejus metus išaugo tris kartus. Šią bažnyčią per dieną aplanko apie tūkstantis žmonių, o tai taip pat nepadeda saugoti garsiojo kūrinio.
Specialią fotografavimo įrangą suteikė Japonijos korporacija „Nikon“, Vokietijos įmonė „Claus“ – precizinę pozicionavimo sistemą, JAV korporacija AMD padėjo atlikti skaitmeninių vaizdų apdorojimą.
Galbūt ilgai ir įdėmiai žiūrint į šį paveikslą, pavyks pamatyti ką nors tokio, ko dar nepastebėjo tūkstančiai Leonardo da Vinčio kūrybos tyrinėtojų ar Danas Brownas, parašęs garsųjį „Da Vinčio kodą“.