„Reikia atlikti naują techninį naujų „Estonia“ katastrofos aplinkybių tyrimą, – sakė J. Ratas. – Mūsų nuomone, techniniai tyrimai apims povandeninius stebėjimus, apie tai informavome Suomiją ir Švediją.“
Pasak Estijos premjero, trys minimos šalys susitarė, kad Estija vadovaus naujajam tyrimui. „Norime, kad tiesa išaiškėtų“, – pabrėžė J. Ratas.
Estų užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pridūrė, kad naujas tyrimas bus vykdomas remiantis galutine 1997 metų ataskaita.
„Naujas techninis tyrimas nereiškia, kad 1997 metų ataskaita bus anuliuota“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak ministro, naujasis tyrimas bus visiškai autonominis: „Neplanuojame prirašyti kelių puslapių 1997 metų ataskaitai. O jei bus aptikta naujos svarbios informacijos, šalys ją studijuos drauge.“
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Martas Luikas sakė, kad televizijos „Discovery“ dokumentinio filmo apie „Estonia“ katastrofą kūrėjai dar koronaviruso krizės pradžioje susisiekė su estų pareigūnais ir pranešė, kad pernai rudenį vykdytas filmavimas po vandeniu tikriausiai atskleidė naujų aplinkybių.
„Pamatėme tuos kadrus rugpjūčio 12 dieną ir nors aš ne laivybos specialistas, buvo akivaizdu, kad skylė dešiniajame „Estonia“ borte – tai kažkas nauja“, – sakė jis.
Rugsėjį minimus kadrus peržiūrėjo techniniai ekspertai, kurie pareiškė, kad į bortą smūgiuota iš išorės ir kad pažeidimai buvo padaryti ne sprogimo metu.
Filmo kūrėjų komanda nusileidusi prie nuskendusio kelto jo korpuse aptiko 4 m skersmens skylę, kurią anksčiau iš dalies slėpė jūros dugnas, rašo laikraštis „Postimees“.
„Negalima atmesti galimybės, kad šie pažeidimai turėjo reikšmės katastrofai“, – pirmadienį „Discovery“ Šiaurės šalių srautinio siuntimo platformose paskelbtame dokumentiniame seriale sako Jorgenas Amdahlis iš Trondheime įsikūrusio Norvegijos mokslų ir technikos universiteto Jūrų technologijų fakulteto.
Penkių serijų dokumentinį filmą „Estonia“: radinys, pakeisiantis viską“ sukūrė viena prodiuserių kompanija norvegų „Discovery“ užsakymu.
Keltas „Estonia“, kurį 1980 metais pastatė vokiečių „Meyer Werft“, į savo paskutinę kelionę iš Talino į Stokholmą išplaukė 1994 metų rugsėjo 27 dieną 19 val. 15 minučių. Kelte buvo 803 keleiviai ir 186 įgulos nariai.
Jūroje keltas susidūrė su didelėmis bangomis ir maždaug pusiaukelėje, jau rugsėjo 28-ąją nuo 0 val. 55 min. iki 2 val. 3 min., nuskendo. Katastrofos vieta yra netoli Suomijos Turku miesto.
Išsigelbėjo 137 kelte buvę žmonės, o 852 žuvo. Dauguma žuvusiųjų keltui pradėjus skęsti negalėjo iš jo ištrūkti. Žuvo 501 Švedijos pilietis, 285 Estijos piliečiai. Iš viso kelte buvo 17 valstybių piliečių.
1997 metais paskelbtos Estijos, Suomijos ir Švedijos atlikto tyrimo išvados rodo, kad vanduo į laivo vidų pradėjo plūsti dėl automobilių denio vartų gedimo.