Palyginus su 24 valandų para, po 4,5 milijardų metų Žemė buvo ties 4:30 riba. Lygiai 5:00, kaip rašo Vašingtono universiteto profesoriai, flora ir fauna išnyks (maždaug po 1 milijardo metų). 8:00 okeanai išgaruos ir vidurdienį, 12:00, Saulė praris mūsų Žemę. Tuo laiku Saulė jau bus pasidariusi milžiniška, jokio žmogaus pėdsako nebebus, tik atomai ir molekulės sklandys erdvėje.
„Realus mūsų planetos išnykimas yra tik už 7,5 milijardų metų, tačiau žmonėms turėtų labiau rūpėti mūsų planetos likimas ir mes turėtume suprasti, kurlink einame“ – rašo D.Brownlee. „Mes gyvename pasakiškame laike ir pasakiškoje erdvėje. Žmonija turėtų suvokti, koks lobis yra šis laikas ir ši erdvė. Jie turėtų branginti ir ginti savo aplinką visomis jėgomis“.
D.Brownlee ir P.Wardas rašo, kad žmogaus persikraustymas į kitą planetą yra sudėtingas. Net jei gyvenama planeta ir atsirastų, būtų praktiškai neįmanoma visiems ten persikelti. Tačiau ateityje būtų galima išsiųsti į kosmosą DNR pavyzdžius tarpgalaktiniuose erdvėlaiviuose. Žinoma, tai būtų panašu į butelio metimą į vandenyną, rašo jie.
Jei Saulė ir toliau augs ir kais tokiais tempais, ji tikrai absorbuos artimiausias planetas - Merkurijų ir Venerą. Ir net jei Žemei pavyktų išvengti karštos mirties, gyvybei sąlygos tikrai būtų nepalankios.
O žmogus pražus dar gerokai iki to laiko. Kylanti Žemės temperatūra privers visas gyvas būtybes ieškoti atgaivos vandenyje ir sugebėję prisitaikyti gyvūnai dar kurį laiką gyvens. Tačiau net ir vandenynai ilgainiui taps per karšti.
Lėtą Žemės mirtį jau pranašavo dinozaurų išnykimas. Tas pats gresia drambliams, medžiams, ledynams, vandenynams iki paskutinės gyvos ląstelės. „Paskutinė gyvybė gali būti labai panaši į pirmąją – viena gyva bakterija, nuo kurios viskas prasidėjo ir kuria viskas baigsis“ rašo knygos autoriai.
Mokslininkų pranašystės yra paremtos jau turimomis žiniomis apie gyvybę Žemėje ir kitas žvaigždes bei planetas. P.Wardas yra paleontologas, o D.Brownlee – astrofizikas. Savo pirmoje knygoje, „Rare Earth“ (Reta Žemė), jie teigė, kad gyvybė buvo viena pagrindinių formų Visatoje, tačiau tik Žemėje susidarius išskirtinėms ir retoms sąlygoms ji galėjo išsivystyti iki dabartinių aukštumų.
