aA
Pasaulinio garso neurochirurgas, mokslininkas ir antrepreneris prof. Teodoro Forchtas-Dagi neabejoja – jei mokslo ir verslo ryšys bus stiprus ir skatinamas valstybės, Lietuva taps inovacijų ekonomikos šalimi, išsivystymo lygiu neatsiliekančia nuo kitų Vakarų Europos valstybių.
Neurochirurgas, mokslininkas ir antrepreneris prof. Teodoras Forchtas-Dagi
Neurochirurgas, mokslininkas ir antrepreneris prof. Teodoras Forchtas-Dagi
© Organizatorių archyvas

T. F. Dagi yra Karalienės universiteto Belfaste (šiaurės Airija) ir Harvardo universiteto Medicinos mokyklos (JAV) profesorius ir neurochirurgas bei Harvardo Sveikatos mokslų ir technologijų programos biomedicininės antreprenerystės valdybos narys.

Neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaru tapęs T. F. Dagi pabrėžia, kad Lietuvos mokslininkų potencialas yra didžiulis, jie yra pelnę tarptautinį pripažinimą, tačiau tai yra tik pradžia, siekiant tapti neatsiejama didelių, svarbių tarptautinių mokslinių projektų dalimi, siekiant Lietuvoje gimusius išradimus, inovacijas, technologijas atverti pasaulinėms organizacijomis, verslui.

Garsus neurochirurgas yra bendrovės „Vittamed“, kuri į pasaulinę rinką įvedą KTU mokslininkų sukurtą radikalią inovaciją – neinvazinį galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklį, valdybos narys. Profesoriaus įsitikinimu, šis analogų pasaulyje neturintis produktas gali tapti Lietuvos, kaip inovacijų šalies, vizitine kortele.

T. F. Dagi įsitikinimu, sveikatos technologijos yra mūsų šalies ateitis. Ši rinka nuolat auga tiek Europoje, tiek JAV.

– Su Lietuva Jus sieja daug mokslinių ir verslo ryšių. Neseniai tapote ir KTU garbės daktaru. Ką Jums reiškia šis įvertinimas?

– Iš tiesų, tai – didžiulis mano veiklos įvertinimas, todėl vis dar jaučiuosi labai sujaudintas ir ypatingai pagerbtas.

Mano veiklos sritis yra pritaikymo mokslas (angl. Translational science). Šis terminas reiškia mokslinėse laboratorijose gimstančių išradimų, inovatyvių technologijų, inžinerinių sprendimų patekimą pas praktikus, mano konkrečiu atveju – į medicinos kliniką.

Kauno technologijos universitetas priėmė pritaikymo mokslo iššūkį ir su juo susitvarkė. Tai yra neatskiriama ir unikali Universiteto veiklos dalis. Reikia pažymėti, kad nėra tiek daug universitetų, kuriuose dirba šioje srityje tarptautinį pripažinimą pelnę profesoriai. Universiteto bendruomenė ir mokslininkai koncentruojasi ne tik į tyrimus, čia svarbus idėjų kūrimas, naujausių technologijų atradimas, todėl man yra didžiulė garbė būti dalimi KTU.

– Kokiose srityse bendradarbiaujate su universitetu?

– Šiuo metu dirbu su įmone „Vittamed“, kurios ištakos yra profesoriaus Armino Ragausko vadovaujamame KTU Sveikatos telematikos mokslo institute. Bendrovės veiklos objektas – smegenų traumos. „Vittamed“ vysto ir į rinką įvedinėja pirmąjį pasaulyje neinvazinį galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklį, kurį sukūrė KTU mokslininkai.

Tai yra milžiniškas pasiekimas dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, nors aš esu neurochirurgas, reikia pabrėžti, kad bet kuri invazinė operacija yra rizikinga. Taip pat svarbu, kad daug pacientų, kuriems reikalinga medicininė pagalba dėl patirtų smegenų traumų, susirgimų, nepakeltų chirurginio gydymo.

Neinvazinis galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklis yra įrankis taikyti kitus gydymo būdus. Ši inovacija turi potencialo išsaugoti daugybę gyvybių visame pasaulyje. Tai yra labai didelis žingsnis į priekį.

– Lietuvos mokslas yra konkurencingas tarptautiniu lygiu?

– Taip, mokslo lygis Lietuvoje ir KTU yra aukštas. Mokslas, technologijos ir švietimas jūsų šalyje yra tikrai tarptautinio lygio. Žinoma, tai tik pradžia. Dar neužpildyti visi veiklos laukai, ne viskas padaryta, tačiau tai, kas padaryta, padaryta labai aukštam lygyje. KTU mokslininkų reputacija yra puiki. Todėl tikiuosi, kad mano bendradarbiavimas s Universitetu tik augs.

– Esate ne tik mokslininkas, bet ir verslininkas. Jūsų patarimai – kaip paskatinti labiau bendradarbiauti mokslą ir verslą, daryti tai efektyviau?

– Pirmiausia aš esu gydytojas ir mokslininkas, o taip pat turiu veiklos versle. Aš dirbu su inovacijomis, padėdamas jas atvesti į rinką.

Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi atrasti savyje galimybes finansuoti ir palaikyti naujų technologijų įvedimą į rinką. Tai daryti labai svarbu, pradedant eksportuoti Lietuvos mokslą ir technologijas bei užsitarnaujant reputaciją šalies, kurioje sėkmingai bendradarbiauja mokslas ir verslas, pritraukiamas kapitalas. „Microsoft“ ir kitos svarbios pasaulinės kompanijos jau yra įžengusios į Lietuvą, ir tai yra labai svarbus bendradarbiavimas. Taigi, viskas yra tik laiko klausimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Naujas tyrimas parodė, kad COVID-19 užsikrėsti galima pabendravus vos tik minutę (8)

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) pateikė naują ataskaitą, kurioje yra tiksliau...

Melo pagalba ragina plungiškius pasekti Raseinių pavyzdžiu: pataria nesitestuoti dėl COVID- 19 (65)

Nepaisant nerimą keliančios COVID-19 situacijos, kai kurie lietuviai ragina tautiečius spjauti į...

Elonas Muskas mėgsta pokalbiuose dėl darbo užduoti vieną galvosūkį: ar jį išspręsite? (124)

Elonas Muskas valdo ne vieną kompaniją. Ir jūs tikriausiai norėtumėte jam dirbti. Galbūt...

Kartą lietuviai jau išgyveno pandemiją: tais metais tauta ėjo „išmirimo keliu“ (187)

Gyvenimas pandemijos sąlygomis nėra saldus: tą galėtų paliudyti ne tik šių dienų lietuviai,...

Į Marsą vos per tris mėnesius: pristatė naują branduolinio variklio koncepciją (12)

Sietle įsikūrusi „Ultra Safe Nuclear Technologies“ (USNC-Tech) kompanija sukūrė naujo...

Top naujienos

Koronavirusas pražudo ne tik vyresnius: Razmuvienė paaiškino, kodėl (149)

Eksponentiškai augant užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiui daugėja ir mirusiųjų nuo...

NT ekspertai nesutaria, kas dabar laukia būsto rinkos: pirkti rekomenduoja tik keliais atvejais (53)

Dabartinė koronaviruso situacija pasaulyje ir ypač Lietuvoje neramina ir būstą ketinusius įsigyti...

Šioje kovoje – ne tik verslo gigantai: keistis priversti ir smulkieji

Vykstant sunkiausiai ekonominei krizei per pastarąjį šimtmetį, smulkiojo verslo laukia sunkus...

„Bloomberg“ apžvalgininkas įvardijo tikrąją laimėtoją nuotolinio darbo ekonomikoje (1)

COVID-19 eroje Pietų Korėja užima savotišką „aukso viduriuką“. Kaimyninė Kinija ,...

Gina Viliūnė | D+ nariams

Kaip lietuviai seksą pažino. Smetonos laikais sarmatos vis mažėjo: drovumo šydą keitė atviros nuogybės (1)

Versdama kasdienybės istorijos lapus priėjau mūsų senelių ir prosenelių epochą – XX a...

Melanios Trump nuotrauka vėl sukėlė kalbas apie viešumoje pasirodančią jos dublerę: specialistas paaiškino, kodėl kyla abejonės (15)

Nuotrauka, kurioje užfiksuota iš prezidento sraigtasparnio „Marine One“ išlipanti Melania...

JAV užfiksuotas naujas per parą patvirtintų COVID-19 atvejų rekordas (7)

Jungtinėse Valstijose užfiksuotas sergamumo koronavirusine infekcija rekordas – per parą...

Neteisingai užsidėdami ir nusiimdami veido kaukę labai rizikuojame: šių taisyklių nežino daugelis (12)

Nors apsauginės veido kaukės mūsų gyvenime tapo įprastu dalyku ir mes jas dėvime kiekvieną...

Naujas tyrimas parodė, kad COVID-19 užsikrėsti galima pabendravus vos tik minutę (8)

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) pateikė naują ataskaitą, kurioje yra tiksliau...

Nuo penktadienio ribojami renginiai, prekybos vietose – pirkėjų srautai (15)

Nuo penktadienio siekiant sustabdyti koronaviruso ( COVID-19 ) plitimą šalyje įsigalioja...

|Maža didelių žinių kaina