Tyrimą atlikę mokslininkai savo nuomonę grindžia numanomu naftos ir gamtinių dujų likučiu bei tvirtina, kad tik pradėjus aktyviau naudoti anglies išteklius būtų įmanoma į atmosferą išmesti „trūkstamą“ CO
2
kiekį. Teiginiu, jog anglies naudojimas pablogintu ekologinę planetos būklę, neabejoja ir skeptikai, nesutinkantys su kitomis tyrimo išvadomis.

1997 metais Tarpvyriausybinės klimato pasikeitimų stebėjimo grupės (Intergovernmental Panel on Climate Change - IPCC) narių pesimistiškos prognozės tapo Kyoto protokolo inicijavimo priežastimi. Valstybės, pasirašiusios šį protokolą, įsipareigoja sumažinti į atmosferą išmetamą CO2 kiekį. IPCC pateikė daug galimų ateities scenarijų, svyruojančių nuo besaikio gyvulinės kilmės degalų naudojimo iki greito perėjimo prie ekologiškai saugesnių energijos šaltinių išnaudojimo.

Tačiau geologai Andersas Sivertssonas, Kjellis Aleklettas and Colinas Campbellas (Kolinas Kembelas) iš Upsalos universiteto tvirtina, kad naftos išteklių nepakaks net ir pačių konservatyviausių IPCC scenarijų išsipildymui.

Nors gamtinių energijos išteklių kiekis nėra tiksliai žinomas ir skirtingi šaltiniai nurodo labai skirtingus duomenis, tyrimą atlikę ekspertai priklauso tai nuolat didėjančiai mokslininkų stovyklai, kurioje manoma, kad naftos išteklių vartojimas sulėtės nuo 2010 metų, o dujų trūkumas pasijaus tuojau po to.

Šių mokslininkų manymu, bendras dujų ir naftos atsargų kiekis atitinka maždaug 3500 mlrd. naftos barelių kiekį, o tai yra kur kas mažiau, nei minimalus IPCC nurodytas kiekis – 5000 mlrd. barelių.

Pesimistiškiausiose IPCC prognozėse nurodomas 18 000 mlrd. barelių kiekis – t.y., 5 kartus daugiau, nei mano Švedijos mokslininkai. „Tai visiškai nerealu“, - mano K.Aleklettas. Net ir vidutinė 8000 mlrd. barelių prognozė daugiau, nei dukart viršija Švedijos mokslininkų nurodytą energijos išteklių kiekį.

Vienos universiteto (Austrija) energijos ekonomistas Nebojsa Nakicenovicius, vadovavęs IPCC grupei prognozių kūrimo metu, tvirtina, kad jo grupės išvados vis dar galioja. Šio mokslininku teigimu, IPCC prognozavimui panaudojo kur kas daugiau duomenų ir jų naftos kiekio prognozės yra priimtinesnės tarptautiniu mastu, nei konservatyviųjų švedų pateikti skaičiai.

Netgi tuo atveju, jei nafta ir dujos pasibaigtų, žemėje glūdi didžiuliai akmens anglies klodai. Jei anglis tikrai būtų vartojama pasibaigus naftai, tuomet K.Aleklettas sutinka, jog IPCC pateikti pesimistinės ateities scenarijai išsipildytų, tačiau toks žingsnis, anot švedo, būtų katastrofiškas.

Anglis yra kur kas labiau aplinką teršiantis energijos šaltinis, o anglies dvideginio ir pagaminamos energijos santykis būna gerokai didesnis, nei naftos ar gamtinių dujų atveju. Taip pat anglies degimo metu į atmosferą išmetama daug kietųjų teršalų dalelių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją