Degligės padarinius jau pajuto rajono stambūs ūkiai – Panevėžio miškų urėdijos medelynas dėl keleto pažeistų medžių porą metų buvo netekęs teisės realizuoti erškėtinių šeimos augalų, šią vasarą kone tūkstantį vaismedžių buvo priverstas iškirsti rajono ūkininkas.

Pavojus visam sodui

Vietoj „Ąžuolo“ sodų bendriją nuo judrios gatvės skiriančios masyvios gudobelės gyvatvorės netrukus žiojės kiaurymė. Panevėžio regioninio augalų apsaugos karantino punktui (PRAAKP) nustačius, kad medžiai pažeisti erškėtinių šeimos augalams, tarp jų ir populiariausiems vaismedžiams – obelims bei kriaušėms – pavojingo degligės užkrato, pradėta masiškai juos kirsti.

Pasak „Panevėžio želdynų“ direktoriaus Pauliaus Sliesoriūno, iš sodų bendrijos planuojama išvežti bent 30 priekabų iškirstų gudobelių. Nors apie paplitusį užkratą aplinkosaugininkai Savivaldybei pranešė prieš keletą dienų, tačiau dar vakar buvo ieškoma vietos medžiams sunaikinti.

„Paprastai iškirstas šakas mes vežame į savo teritoriją, tačiau sergančiųjų deglige utilizacija kur kas sudėtingesnė – jas būtina deginti, net kelmų negalima vežti į sąvartyną“, – aiškino P.Sliesoriūnas.

Miesto ir rajono savivaldybės jau šiandien turėtų sutarti, kur bus utilizuojamos gudobelės. Kol kas nėra apskaičiuota, kiek šie darbai kainuos ir kas padengs išlaidas – miesto Savivaldybė ar „Ąžuolo“ sodų bendrija. Pasak Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus, manoma, kad užkrėstiems medžiams sunaikinti prireiks apie 10 tūkstančių litų.

PRAAKP vedėjo Vaido Špokavičiaus teigimu, kad gudobelės gali sirgti deglige, kilo įtarimas pastebėjus ruduojančius metūglius. Gudobelės atrodė tarsi nudegusios. Pasak vedėjo, šilta ir drėgna vasara buvo ypač palanki ligai plisti. Žmonėms degligė nepavojinga, tačiau nesiimant priemonių liga per metus dvejus gali sunaikinti visą sodą.

Atsakymų dar laukia

Vos už kelių metrų nuo užsikrėtusios gyvatvorės esančių sklypų vaismedžiai dar tiriami. V.Špokavičiaus teigimu, iš septynių į Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją Vilniuje išsiųstų mėginių penkiems įtarimai dėl degligės nepasitvirtino. Dėl kitų dviejų dar laukiama atsakymų.

Tačiau jei sklypai būtų nors pusę metro arčiau užkrato židinio, sodininkams būtų tekę kirsti netgi ir sveikus medžius. V.Špokavičiaus teigimu, medžius iškirsti reikalaujama 10 metrų spinduliu nuo sergančio augalo.

Degligė užkrečia erškėtinių šeimos augalus – gudobeles, svarainius, kriaušes, obelis, šermukšnius ir kitus. Ligos bakterijas perneša vabzdžiai, migruojantys paukščiai, netgi lietus ar kruša.

Išnaikinus degligės židinius naujų vaismedžių toje vietoje patariama nesodinti dar bent penketą šešetą metų.

Anot V.Špokavičiaus, šalyje degligė buvo pastebėta 2005-aisiais. Tuomet užkrėstų medžių aptikta ir Panevėžio rajone. Pernai ligos židinių regione nenustatyta. Tačiau šiemet vėl išplitus degligei PRAAKT vedėjas prognozavo, kad sunerims ne tik medelynai, bet ir privačių sodų savininkai. Tačiau aplinkosaugininkus nustebino gyventojų pasyvumas.

„Tikėjomės sulaukti daugiau skambučių. Laimei, kad gyventojų pranešti įtarimai nepasitvirtino“, – teigė V.Špokavičius.

Anot jo, pastebėjus nežinia dėl ko pradėjusius ruduoti metūgius, užuot bandžius patiems gelbėti medžius, verčiau kreiptis į specialistus – kol kas nėra registruotų priemonių nuo vaismedžių degligės. Būtent tai, pasak V.Špokavičiaus, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl degligė tokia pavojinga.

Baiminasi panikos

„Ąžuolo“ sodų bendrijos nariai, išgirdę apie medžiams iškilusią grėsmę, prasitarė nerimaujantys, ar užkratas neturės įtakos šiuo metu 40-50 tūkst. litų vertinamų sklypų kainoms.

„Kodėl tik pas mus užsikrėtę, o kitoje gatvės pusėje – ne? Ar čia nėra paleistas gandas, kad kainas numuštų?“ – piktinosi pavardės viešinti nepanorusi sodininkė. Tačiau bendrijos pirmininkas Jonas Kavaliauskas tokius žmonių nuogąstavimus paneigė.

„Žemės vertė dėl tokių dalykų nekrenta. Keletą metų toje vietoje nebus galima sodinti degligės bijančios augmenijos, ir tiek. Ir gyvatvorę, tik kitokią, atsodinsim“, – tvirtino pirmininkas.

Kol kas, pasak jo, bendrijos gyventojams apie medžius užpuolusią ligą nepranešta – apie tai težino tirtų sklypelių savininkai.

„Čia tas pats, kaip pranešti žmogui, kad serga vėžiu, o paskui pasirodys, kad diagnozė neteisinga. Panevėžyje yra 4-5 vietos, kur aptikta degligė, tik to garsiai nedeklaruojama, kad nekiltų panika“, – mano J.Kavaliauskas.

Išnaikino sodus

Klastingosios degligės padarinius jau pajuto stambieji Panevėžio rajono ūkiai. Panevėžio urėdijos medelynui tik nuo šios vasaros leista atnaujinti prekybą gudobelėmis ir kauleniais. Pasak medelyno viršininko Egidijaus Kaliunkos, nors degligės požymių prieš porą metų buvo aptikta tik ant 3-4 medžių, tačiau išrauta apie 200 gudobelių ir kaulenių visame lauke. Dvejus metus medelyne buvo paskelbtas karantinas – buvo uždrausta realizuoti netgi kituose įmonės laukuose augančius šios rūšies medžius. Šiuo metu, pasak E.Kaliunkos, jokio pavojaus nebėra.

„Per metus tris kartus medelynas tikrintas. Patikrinti ir aplinkinių gyventojų sodai – užkrato neberasta“, – tvirtino viršininkas.

Nors, anot jo, gudobelių gyvatvorės nebėra populiarios, tačiau per metus parduodama apie 200 šių medžių.

Masiškai išnaikinti vaismedžius teko ir Panevėžio rajono ūkininkui Aleksui Speičiui. Vasaros viduryje jo sode dėl degligės buvo iškirsta 800 obelų ir 117 kriaušių. „Išpjoviau, sudeginau, pasodinau kitus medžius ir gyvenam. Šalčiai didesnių nuostolių pridaro. O kaip bus toliau, vienas Dievas težino ir niekam nesako“, – nesureikšmino A.Speičys.

Kone tūkstančio vaismedžių netekęs ūkininkas beprasidedantį degligės protrūkį palygino su kadaise paniką kėlusiais kolorado vabalais.

„Buvo laikai, kai gaudė kolorado vabalus ir net po keletą rublių mokėjo – karantininis „žvėris“ buvo. O dabar žmonės hektarais bulves augina, tonomis derlių nuima ir – nieko. Tik priežiūros reikia“, – mano A.Speičys.

Įlindo į skolą

Vaismedžių deglige užkrėstų gudobelių kone 700 metrų gyvatvorę šį rudenį prisiėjo sunaikinti Biržų rajono savivaldybei. Pasak jos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo civilinės saugos specialisto Lino Mažuikos, gyvatvorės utilizavimas atsiėjo 112 tūkst. litų. Iškilęs pavojus vaismedžiams Savivaldybę įstūmė į skolas – biržiečiai tikisi pinigų sulaukti iš valstybės biudžeto.

„Tai pirmas atvejis, kai degligė buvo pastebėta mūsų rajone. Laukti pinigų negalėjome, nes užkratas galėjo išplisti ir į vos už 100 metrų esančias sodų bendrijas“, – teigė L.Mažuika.

Anot jo, iškirsti gyvatvorę buvo gana sunku – kieti, kone 5 cm ilgio aštrūs gudobelių spygliai ne tik sužeidė darbininkus, bet ir pradūrė mašinos padangą.

Vaismedžių degligė Lietuvoje pirmą kartą pastebėta prieš porą metų Rietavo sodininkystės ūkyje ir Kauno rajono Babtų seniūnijoje. Rietave tuomet teko iškirsti ir sudeginti apie 10 ha sodų, Babtuose kiek mažiau.