Pasak mokslininkų, jų šilumos duomenų analizavimo sistema skiriasi nuo kitų tuo, kad pati moka valdyti šilumą pastatuose, o tai reiškia, kad užprogramuota sistema pati nustato, kur ir kaip galima sutaupyti šilumą, kokia temperatūra turi būti palaikoma, kai pastate yra žmonių ir kai jų nėra.
„Jei jame nėra žmonių ir galima sutaupyti, žinome, kad pastatai yra dideli, išjungus šilumos energiją ir vėl atstačius taip greitai temperatūra neatsistatys, pati sistema ieško laiko intervalų, kada ir kur būtų galima išjungti ir įjungti šilumos energiją“, – pasakoja Panevėžio mechatronikos centro vadovas Donatas Pelenis.
Mokslininkai sako, kad algoritmas mokomas veikti pateikiant jam keturių dienų oro temperatūrą, vėjo kryptį, santykinę oro drėgmę, jis fiksuoja patalpų apkrovimą ne tik paromis, bet ir valandomis.
Kol kas eksperimentinė sistema pastatyta keliose švietimo įstaigose.
Pasak miesto valdžios atstovų, šilumos taupymo sistemos – jokia naujiena, tačiau šiuo atveju nauja tai, kad sistema veikia savarankiškai ir iš surinktų duomenų geba pateikti atsakymą. Jei eksperimentas pasitvirtins savivaldybė, kuriai priklauso apie šimtą pastatų sako spręsianti, ar pasinaudoti šia sistema.
„Galėtumėme numatyti lėšas įstaigoms, kurios per viešuosius pirkimus įsidiegtų panašaus tipo sistemas, galbūt kriterijus būtų vienas – tokiomis sąlygomis sutaupyti ne mažiau nei 20 proc. šilumos“, – sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.
Mokslininkai neabejoja, kad sistema tiktų ir miesto daugiabučiams – beveik 90 procentų jų nerenovuoti.
Ar pasiteisins išmanioji sistema, paaiškės pasibaigus šildymo sezonui.
