Praėjusią savaitę šioje vietoje atkasę iš lauko akmenų sumūrytus pamatus, archeologai mano aptikę vieno iš tų pastatų liekanas. Jei paaiškėtų, kad tai – buvusio teismo su sale liekanos, toks atradimas taptų nemaža istorine sensacija.
Po grindiniu – šimtamečiai pamatai Rekonstruojama Kranto gatvė, kaip prieš jos remontą ir tikėjosi istorikai, atveria po storu asfalto sluoksniu saugotas Panevėžio paslaptis, piešiančias senojo miesto paveikslą. Praėjusią savaitę maždaug 40 kv. m plote atlikę detaliuosius tyrimus, beveik žemės paviršiuje, vos 35 cm gylyje, archeologai atkasė pastato pamatų fragmentą. Pamatas sumūrytas iš lauko akmenų, naudojant molio ir kalkių mišinį, o tarpai tarp riedulių užpildyti skaldytų molinių plytų nuolaužomis.
Tyrimams vadovavusio Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologo Dovilo Petrulio manymu, šie pamatai galėjo būti pakloti dar XVIII a. pab. – XIX a. antrojoje pusėje. „Tuo periodu šioje vietoje galėjo būti pastatas medinis“, – daro prielaidą archeologas. Tokią išvadą tyrinėtojams sufleruoja šalia pamatų aptikti sutrūnijusios medienos fragmentai, degėsiai, o mūro liekanų nėra nė pėdsako.
Be to, anot D. Petrulio, istoriniai šaltiniai rodo, kad XVIII a. pab. Panevėžys negalėjo pasigirti mūriniais pastatais. Dabartinėje Kranto gatvelėje tokio būta bene vienintelio – iki šių dienų išlikęs seniausias Panevėžio pastatas – 1614 m. Žemaitijos ir Upytės seniūno Jeronimo Valavičiaus pastatytas Upytės pavieto teismo archyvas.
Norint užtikrinti dokumentų saugumą, archyvas statytas mūrinis, su tvirtomis durimis ir geležinėmis grotomis. Tai yra seniausias archyvo pastatas Lietuvoje. Dabar jame veikia Kraštotyros muziejaus ekspozicija. „Yra žinių, kad šalia Upytės pavieto teismo mūrinio pastato būta ir medinių statinių komplekso. Veikiausiai vieno jų pamatus ir suradome“, – mano D. Petrulis.
Vertins architektai
Greta atkastųjų pamatų archeologai aptiko dar keletą žinučių iš praeities: XVII–XVIII a. peilio geležtę, koklių fragmentų, smulkios keramikos šukių bei 1833 m. monetą – carinės Rusijos 5 kapeikas. Pasak D. Petrulio, archeologiniai tyrimai jau baigti, toliau darbo imsis architektai. Jie atliks architektūrinius tyrimus: pateiks informaciją apie konstrukciją, naudotas medžiagas, turės peržiūrėti ir senuosius Panevėžio planus, iliustruojančius, kaip šioje vietoje formavosi miesto centras, kaip jis buvo užstatytas.
Surinkta informacija bus pateikta Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai nustatyti, ar atkastuosius kelių šimtų metų pamatus verta įtraukti į nekilnojamojo turto paveldo vertybių sąrašą. „Jei tie pamatai būtų pripažinti kaip vertybė, juos reikėtų išsaugoti. Tam yra įvairių būdų. Galima konservuoti, netgi perkelti. Pavyzdžiui, Biržuose archeologams atkasus krosnį, ji visa buvo iškasta ir išvežta į muziejų“, – pasakoja D. Petrulis.
Ieško teismo salės
Maždaug dabartinės Kranto gatvės vietoje, ant aukšto kranto prie Nevėžio upės XVIII a. stovėjusį Upytės pavieto teismo kompleksą sudarė dvejos arklidės ir ratinė po vienu šiaudiniu stogu, mūrinis teismų archyvas ir mūrinis kalėjimo bokštas su tvora. Tačiau labiausiai tyrinėtojus intriguoja šiam kompleksui priklausęs paties teismo medinis pastatas su didele teismo sale. Jei paaiškėtų, kad atidengtieji pamatai – ne arklidžių ar kitų ūkinių pastatų, o paties teismo, tai taptų nemaža panevėžietiška istorine sensacija.
Planas iki metų pabaigos
Tyrinėti Kranto gatvę archeologai ėmėsi dar pernai pavasarį, prieš į ją atsikraustant Bendruomenių rūmų prieigas rekonstruojantiems statybininkams. Dėl remonto darbų jau kurį laiką eismui uždaryta gatvelė po rekonstrukcijos įgis tikros senamiesčio gatvės veidą.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, gatvės remontą ir kartu su juo atliekamą Bendruomenių rūmų prieigų atnaujinimą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos. Pasak direktoriaus, archeologiniai tyrinėjimai neturėtų stabdyti darbų, mat istoriniai radiniai atkasti ne gatvės važiuojamojoje dalyje, o greta jos.
Šaltinis: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/miesto-centre-istorine-intriga/
