Kad ir kaip keistai tai skambėtų, špinatai visą informaciją gyvuoju laiku gali perduoti į turimus išmaniuosius prietaisus.
Apie šį pasiekimą Masačiusetso technologijos instituto mokslininkai paskelbė žurnale „Nature Materials“.
Kad tai pasiektų, į špinatų lapus mokslininkai įterpė nanodalelių ir anglies nanovamzdelių (mažų anglies cilindrų).
Tada nuodingas medžiagas, siejamas su sprogmenimis, sumaišė su vandeniu, kuriuo buvo palieti ypatingieji špinatai – jų šaknys ir lapai. Špinatams sugerti visą vandenį truko apie 10 min.
Norėdami nuskaityti špinatų signalus, mokslininkai lapus apšvietė lazeriu. Pasirodo, kad anglies nanovamzdeliai lapams padeda ypatingai švytėti. Tą patį švytėjimą galima išgauti ir su paprasta infraraudonųjų spindulių kamera, prijungta prie mažo ir pigaus „Raspberry Pi“ kompiuterio. Švytėjimą gali parodyti ir daugelis išmaniųjų telefonų, kurie leidžia išjungti infraraudonųjų spindulių filtrą.
Vienas tyrimo bendraautorių profesorius Michaelis Strano iš MIT sakė, kad darbas yra labai svarbus, nes įrodo labai svarbią tiesą: „Mūsų tyrimas parodo, kad inžinieriai gali sukurti augalus, galinčius aptikti bet ką – ką tik norite“, – jis sakė BBC.
Anksčiau profesoriaus laboratorijoje buvo sukurti nanovamzdeliai, kurie naudojami aptikti vandenilio peroksidui, trotilui ir zarinui. Tikslinei molekulei susisiejus su polimerine medžiaga, esančia aplink nanovamzdelį, pakinta jos spinduliuotė.
„Augalai gali būti naudojami gynybos operacijoms, taip pat – viešųjų erdvių stebėjimui, stengiantis apsaugoti jas nuo terorizmo“, – aiškino profesorius ir pridūrė, kad špinatai gali būti naudojami rasti palaidotai amunicijai ir pavojingosioms atliekoms.
Remiantis mokslininkų tyrimo duomenimis, jiems pavyko pasiekti, kad augalai sugebėtų užfiksuoti nuodinguosius chemikalus vieno kilometro atstumu. Šį atstumą jie nori padidinti.
