Dabar pristatyta šių duomenų analizė leidžia geriau suprasti, ką matome tose nuotraukose. Spinduliuotė, matoma pernykštėje nuotraukoje, susideda iš dviejų dalių. Dalį šviesos skleidžia prie pat juodosios skylės esančios dujos, o dalis yra tolimų objektų spinduliuotė, sufokusuota juodosios skylės gravitacijos. Pastaroji spinduliuotė visada yra ryškesnė toje juodosios skylės pusėje, kuri sukasi į mus, nes ta kryptimi judantys fotonai įgyja papildomos energijos.
Juodosios skylės sukimosi kryptis per dešimt metų neturėtų pasikeisti, taigi „foninės“ spinduliuotės dedamoji nuotraukoje turėtų būti beveik pastovi – gali kisti tik jos intensyvumas, bet ne santykinis šviesumas skirtingose tamsiojo kūno pusėse.
Tuo tarpu aplink esančios dujos nuolatos juda, tad jų spinduliuotė turėtų keistis. Nagrinėdami senas ir naujesnes nuotraukas, tyrėjai pamatė, kad šviesiausia atvaizdo dalis yra vis kitoje vietoje, taigi dalį spinduliuotės tikrai skleidžia aplinkinės dujos.
Šiuo metu turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima sudaryti kintančio spinduliuotės žiedo atvaizdus, bet tą galbūt pavyks pasiekti netolimoje ateityje, surinkus daugiau duomenų naudojant visą teleskopų masyvą. Šie duomenys leis gana tiksliai įvertinti ir juodosios skylės sukimosi spartą bei kryptį.