aA
Spėkite, kas yra šioje nuotraukoje? Pasirodo, tai – mūsų Baltijos jūra. JAV palydovas „Landsat 8“ užfiksavo nuostabų spalvotą Baltijos jūros vaizdą.
Palydovas „Landsat 8“ nufotografavo Baltijos jūrą
© NASA

Šioje įspūdingoje nuotraukoje galime pamatyti fitoplanktono žydėjimą. Kiekvieną vasarą šiauriniuose Atlanto ir Arkties vandenyse atsiranda žydėjimas, kuris dažnai apima šimtus, o kartais ir tūkstančius kilometrų.

Mokslininkai mano, kad šie žydintys augalai yra melsvabakterės arba mėlynai žali dumbliai – nuo seno jūrose gyvenančios bakterijos, kurios fotosintezės metu sugeria ir saugo saulės energiją.

NASA praneša, kad pastaraisiais metais dėl didelio dumblių gausumo Baltijos jūroje išplito „negyvų zonų“. Pasak tyrėjų iš Suomijos Turku universiteto, apskaičiuota, kad negyvoji zona šiemet apims 70 000 kvadratinių kilometrų.

Kodėl atsiranda negyvosios zonos?

Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrinėdami pokyčius Baltijos jūroje taip pat dažnai analizuoja palydovines nuotraukas. DELFI pasiteiravo, kas yra negyvosios zonos Baltijos jūroje? Kaip jos susidaro ir kaip tai paveiks žmonių gyvenimą?

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Diana Vaičiūtė, pritarė, kad negyvosios arba bedeguonės zonos susidaro dėl dumblių žydėjimo, tačiau netiesiogiai. Didelį poveikį tam daro ir didieji jūrinio vandens įtekėjimai iš Šiaurės jūros. Dominuojant vakarų krypties stipriems vėjams deguonimi turtingas Atlanto vanduo įnešamas į Baltiją. Šis vanduo dėl ištirpusių druskų yra sunkesnis už Baltijos vandenį, todėl keliauja palei dugną ir taip aprūpina giliausias vietas deguonimi. Sumažėjus ciklonų poveikiui jūrinis vanduo Baltijos jūroje nebeatsinaujina, dėl ko deguonis yra greitai suvartojamas dėl didelės organikos kiekio, kurį ir lemia intensyvūs žydėjimai.

„Fitoplanktono žydėjimas vyksta viršutiniame vandens sluoksnyje. Paprastai vasaros pabaigoje ir rudeniop dumbliai, kaip ir bet kokie kiti augalai, pradeda irti. Irimo metu yra naudojamas deguonis ir išsiskiria anglies dvideginis, dėl to sumažėja deguonies kiekis jūros vandenyje. Mūsų Baltijos jūra yra mažai prataki, tad kai bakterijoms skaidant organiką, kuri vėliau nusėda į dugną, išskiria anglies dvideginis ir yra suvartojamas deguonis, giliai dugne susiformuoja bedeguonės arba negyvosios zonos. Ten negyvena jokie augalai ir gyvūnai, išskyrus bakterijas.

Žmogaus bedeguonės zonos giliai dugne tiesiogiai neveikia. Juk mes dažniausiai būname pakrantėse ar vandens paviršiuje: žvejojame, maudomės, plaukiojame. Tačiau, žinoma, mes juntame netiesioginį poveikį. Negyvosiose zonose užrezervuota labai daug maistmedžiagių – ypač fosfatų. Tokiu atveju, kai žmogui prireikia jūros dugno, pavyzdžiui, tiesiant dujotiekius, dugno nuosėdos sujudinamos ir susidaro palankios sąlygos fosfatams išsiskirti, patekti į vandens storymę ir skatinti dumblių augimą ir žydėjimą. Kai dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka ekosistemos pusiausvyra“, – sako D. Vaičiūtė.

Last month, the Operational Land Imager (OLI) on Landsat 8 captured this amazing Overview of a swirling green phytoplankton bloom in the Baltic Sea. Blooms like this spread across the northern basins of the North Atlantic and Arctic Oceans every summer, often spanning hundreds and sometimes thousands of miles. Scientists believe these blooms to be cyanobacteria, or blue-green algae — an ancient marine bacteria that captures and stores solar energy through photosynthesis. /// Created by @benjaminrgrant, source imagery @nasa

A post shared by Daily Overview (@dailyoverview) on Aug 20, 2018 at 7:49am PDT

Ypatingi metai

Mokslininkė pažymi, kad šie metai išties buvo ypatingi. Dėl šiltų orų ir įšilusio vandens dumbliai Baltijos jūroje pradėjo augti dar gegužės mėnesį, kai paprastai tai įvyksta vasaros pabaigoje. Liepos mėnesį Lenkijoje buvo uždaryta daugybė paplūdimių dėl vandenį nudažiusių melsvabakterių. Žmonės buvo perspėti, kad dėl kontakto su šiomis bakterijomis gali kilti alergija, gali išberti. Jei užteršto vandens patektų į burną, gali kilti rimtų virškinimo sutrikimų.

Pasak D. Vaičiūtės, Lietuvos paplūdimiams pavyko išvengti melsvabakterių antplūdžio dėl vyravusių gana stiprių vakarinių krypčių vėjų, kurie sukėlė dideles bangas, o tai sustabdo melsvabakterių augimą.

Mokslininkai tikina, kad Baltijos jūroje tokio intensyvaus melsvabakterių augimo nebuvo 12 metų, nes iki 34 laipsnių pakilusi oro temperatūra padidino ir paprastai šaltos Baltijos vandens temperatūrą.

Suomijos ir Vokietijos tyrimų grupė pranešė, kad pastaraisiais metais Baltijos jūra deguonies lygis buvo mažiausias per pastaruosius 1500 metų. Tai apsunkina žuvų ir kitų jūros gyvūnų gyvenimą šiame baseine.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos matematiko vardu pavadinta konstanta (6)

2018-ųjų gruodį pasirodė antrasis knygos „Matematinės konstantos“ (angl. Mathematical...

Meino valstijos upėje susiformavo gamtos stebuklas (6)

Meino valstijoje, Vestbruke, Presumpscot upėje galima stebėti didelį susiformavusį ledo...

Niekas taip greitai nesmenga, kaip šis 15 milijonų gyventojų turintis miestas (18)

Vienas labiausiai apgyvendintų Vakarų Azijos miestų smenga žemėn precendento neturinčiu greičiu.

Mokslininkai perspėja: amžinasis įšalas nyksta, ypač prasta padėtis Sibire (31)

Žemės paviršiaus amžinasis įšalas po truputį tirpsta, o jo temperatūra vidutiniškai kyla 0,3...

CERN pristatė naujos kartos dalelių greitintuvo viziją (7)

Mokslininkai, dalyvaujantys didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo projekte, antradienį pristatė...

Top naujienos

Pagrindinę Petrauskienės klaidą įvardijęs naujasis švietimo ministras atleis jos suformuotą komandą (2)

„Ir ministerija, ir švietimas labai pasikeitę. Ir iššūkiai šiek tiek kitokie“, – sako...

Trumpas griebiasi pirmtako išbandytos taktikos: praėjusį kartą tai padėjo sugriauti Kremliaus imperiją (162)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengia savo pirmtako Ronaldo Reagano keliu. Ketvirtadienį...

Užkalnis: užaugo kvailių karta, kuriai viskas gyvenime yra netyčiukas (123)

Manęs paklausė – ką svarbiausio reikėtų įskiepyti vaikui XXI amžiuje. Čia Instagramo stories...

Putiną sutiko kaip superžvaigždę: pakelti naikintuvai, uždarytos gatvės ir plūstanti minia (39)

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sausio 17 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui...

Globos namuose augančių vaikų seserys šaukiasi pagalbos: juos nori atskirti ir išvežti į užsienį (891)

„Jie nenori būti įvaikinti į užsienį ir išskaidyti po vieną, po du“, – teigė su DELFI...

Vairuotojams siunčia skubų perspėjimą: kai kurios gatvės nepravažiuojamos, keliuose – chaosas eismas link Vilniaus vyksta tik viena eismo juosta, papildyta 11.56 val. (225)

Penktadienis daugeliui vairuotojų prasidėjo itin prastomis nuotaikomis keliaujant į darbą. DELFI...

Į Palangą sugrįžo iš Londono ir atidarė restoraną išskirtinėje miesto vietoje (80)

Į didelius miestus gyventi išvažiuojantis jaunimas – mažesnių miestų ir miestelių, net ir...

Lukučiu vadinamam jauniausiam „X Faktoriaus“ dalyviui dalyvavimas šou apkarto: pamatė tamsiąją tokių projektų pusę (5)

Kiekvieną savaitę muzikiniame šou „X Faktorius“ įtampa kaista. Šį sekmadienį dalyviai...

Vaikų teisių tarnyba pranešė, kad Molėtų rajone dingo moteris su trimis vaikais (2)

Molėtų rajono policija Vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymu ieško šeimos su trimis vaikais.

GARSIAI! Kokie buvo 25-eri metai Igoriui Kofui su grupe „Lemon Joy“? Išrinkite geriausią visų laikų grupės dainą

Šią savaitę laidoje apie įdomiausius lietuvius internete ir scenoje kalbėsimės su tikru scenos...