aA
Spėkite, kas yra šioje nuotraukoje? Pasirodo, tai – mūsų Baltijos jūra. JAV palydovas „Landsat 8“ užfiksavo nuostabų spalvotą Baltijos jūros vaizdą.
Palydovas „Landsat 8“ nufotografavo Baltijos jūrą
© NASA

Šioje įspūdingoje nuotraukoje galime pamatyti fitoplanktono žydėjimą. Kiekvieną vasarą šiauriniuose Atlanto ir Arkties vandenyse atsiranda žydėjimas, kuris dažnai apima šimtus, o kartais ir tūkstančius kilometrų.

Mokslininkai mano, kad šie žydintys augalai yra melsvabakterės arba mėlynai žali dumbliai – nuo seno jūrose gyvenančios bakterijos, kurios fotosintezės metu sugeria ir saugo saulės energiją.

NASA praneša, kad pastaraisiais metais dėl didelio dumblių gausumo Baltijos jūroje išplito „negyvų zonų“. Pasak tyrėjų iš Suomijos Turku universiteto, apskaičiuota, kad negyvoji zona šiemet apims 70 000 kvadratinių kilometrų.

Kodėl atsiranda negyvosios zonos?

Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrinėdami pokyčius Baltijos jūroje taip pat dažnai analizuoja palydovines nuotraukas. DELFI pasiteiravo, kas yra negyvosios zonos Baltijos jūroje? Kaip jos susidaro ir kaip tai paveiks žmonių gyvenimą?

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Diana Vaičiūtė, pritarė, kad negyvosios arba bedeguonės zonos susidaro dėl dumblių žydėjimo, tačiau netiesiogiai. Didelį poveikį tam daro ir didieji jūrinio vandens įtekėjimai iš Šiaurės jūros. Dominuojant vakarų krypties stipriems vėjams deguonimi turtingas Atlanto vanduo įnešamas į Baltiją. Šis vanduo dėl ištirpusių druskų yra sunkesnis už Baltijos vandenį, todėl keliauja palei dugną ir taip aprūpina giliausias vietas deguonimi. Sumažėjus ciklonų poveikiui jūrinis vanduo Baltijos jūroje nebeatsinaujina, dėl ko deguonis yra greitai suvartojamas dėl didelės organikos kiekio, kurį ir lemia intensyvūs žydėjimai.

„Fitoplanktono žydėjimas vyksta viršutiniame vandens sluoksnyje. Paprastai vasaros pabaigoje ir rudeniop dumbliai, kaip ir bet kokie kiti augalai, pradeda irti. Irimo metu yra naudojamas deguonis ir išsiskiria anglies dvideginis, dėl to sumažėja deguonies kiekis jūros vandenyje. Mūsų Baltijos jūra yra mažai prataki, tad kai bakterijoms skaidant organiką, kuri vėliau nusėda į dugną, išskiria anglies dvideginis ir yra suvartojamas deguonis, giliai dugne susiformuoja bedeguonės arba negyvosios zonos. Ten negyvena jokie augalai ir gyvūnai, išskyrus bakterijas.

Žmogaus bedeguonės zonos giliai dugne tiesiogiai neveikia. Juk mes dažniausiai būname pakrantėse ar vandens paviršiuje: žvejojame, maudomės, plaukiojame. Tačiau, žinoma, mes juntame netiesioginį poveikį. Negyvosiose zonose užrezervuota labai daug maistmedžiagių – ypač fosfatų. Tokiu atveju, kai žmogui prireikia jūros dugno, pavyzdžiui, tiesiant dujotiekius, dugno nuosėdos sujudinamos ir susidaro palankios sąlygos fosfatams išsiskirti, patekti į vandens storymę ir skatinti dumblių augimą ir žydėjimą. Kai dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka ekosistemos pusiausvyra“, – sako D. Vaičiūtė.

Last month, the Operational Land Imager (OLI) on Landsat 8 captured this amazing Overview of a swirling green phytoplankton bloom in the Baltic Sea. Blooms like this spread across the northern basins of the North Atlantic and Arctic Oceans every summer, often spanning hundreds and sometimes thousands of miles. Scientists believe these blooms to be cyanobacteria, or blue-green algae — an ancient marine bacteria that captures and stores solar energy through photosynthesis. /// Created by @benjaminrgrant, source imagery @nasa

A post shared by Daily Overview (@dailyoverview) on Aug 20, 2018 at 7:49am PDT

Ypatingi metai

Mokslininkė pažymi, kad šie metai išties buvo ypatingi. Dėl šiltų orų ir įšilusio vandens dumbliai Baltijos jūroje pradėjo augti dar gegužės mėnesį, kai paprastai tai įvyksta vasaros pabaigoje. Liepos mėnesį Lenkijoje buvo uždaryta daugybė paplūdimių dėl vandenį nudažiusių melsvabakterių. Žmonės buvo perspėti, kad dėl kontakto su šiomis bakterijomis gali kilti alergija, gali išberti. Jei užteršto vandens patektų į burną, gali kilti rimtų virškinimo sutrikimų.

Pasak D. Vaičiūtės, Lietuvos paplūdimiams pavyko išvengti melsvabakterių antplūdžio dėl vyravusių gana stiprių vakarinių krypčių vėjų, kurie sukėlė dideles bangas, o tai sustabdo melsvabakterių augimą.

Mokslininkai tikina, kad Baltijos jūroje tokio intensyvaus melsvabakterių augimo nebuvo 12 metų, nes iki 34 laipsnių pakilusi oro temperatūra padidino ir paprastai šaltos Baltijos vandens temperatūrą.

Suomijos ir Vokietijos tyrimų grupė pranešė, kad pastaraisiais metais Baltijos jūra deguonies lygis buvo mažiausias per pastaruosius 1500 metų. Tai apsunkina žuvų ir kitų jūros gyvūnų gyvenimą šiame baseine.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Keista priežastis, dėl kurios piratai vaizduojami su papūgomis ant pečių

Jei pažvelgtumėte į daugelį iliustracijų, kuriose vaizduojami piratai, pastebėtumėte, kad...

Artėjanti „Tyrėjų naktis“: 13 smagių valandų pažinčiai su mokslu (1)

Jau rugsėjo 28-tąją neeiliniams susitikimams su mokslininkais ir mokslo atradimais pakvies...

Virš Jutos ežerų pradėjo lyti žuvimis (2)

Jei kada aplankysite vieną iš daugelio Jutos kalnų ežerų ir staiga iš dangaus pradės lyti...

KTU chemikai atrado būdą ypač greitai nustatyti cianido koncentraciją vandenyje (2)

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto ( KTU CTF) mokslininkų grupė...

Išrastas naujas būdas, kaip atgaivinti koralinius rifus (4)

Mokslininkai išrado būdą, kaip atgaivinti koralinius rifus – laboratorijoje išaugintas lervas...

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (401)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (36)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (58)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (9)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (29)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (714)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų (129)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

9 idėjos glamonėms, jei jūsų partnerio veiksmai tapo nuobodūs (2)

Po kelių mėnesių sekso su tuo pačiu asmeniu gali išryškėti keista tendencija: visi jūsų...

UEFA Čempionų lygos starte – Messi įvarčių fiesta ir dramatiška „Inter“ pergalė (1)

Antradienio vakarą rungtynėmis „ Camp Nou “ stadione startavo naujasis, jau 64-tasis, UEFA...

Esė „Kaip nužudyti savo vyrą“ autorė įtariama nužudžiusi savo vyrą (14)

Įtempto siužeto romanų autorė Nancy Crampton-Brophy, kai kuriems galbūt pažįstama iš tokių...