aA
Spėkite, kas yra šioje nuotraukoje? Pasirodo, tai – mūsų Baltijos jūra. JAV palydovas „Landsat 8“ užfiksavo nuostabų spalvotą Baltijos jūros vaizdą.
Palydovas „Landsat 8“ nufotografavo Baltijos jūrą
Palydovas „Landsat 8“ nufotografavo Baltijos jūrą
© NASA

Šioje įspūdingoje nuotraukoje galime pamatyti fitoplanktono žydėjimą. Kiekvieną vasarą šiauriniuose Atlanto ir Arkties vandenyse atsiranda žydėjimas, kuris dažnai apima šimtus, o kartais ir tūkstančius kilometrų.

Mokslininkai mano, kad šie žydintys augalai yra melsvabakterės arba mėlynai žali dumbliai – nuo seno jūrose gyvenančios bakterijos, kurios fotosintezės metu sugeria ir saugo saulės energiją.

NASA praneša, kad pastaraisiais metais dėl didelio dumblių gausumo Baltijos jūroje išplito „negyvų zonų“. Pasak tyrėjų iš Suomijos Turku universiteto, apskaičiuota, kad negyvoji zona šiemet apims 70 000 kvadratinių kilometrų.

Kodėl atsiranda negyvosios zonos?

Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrinėdami pokyčius Baltijos jūroje taip pat dažnai analizuoja palydovines nuotraukas. DELFI pasiteiravo, kas yra negyvosios zonos Baltijos jūroje? Kaip jos susidaro ir kaip tai paveiks žmonių gyvenimą?

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Diana Vaičiūtė, pritarė, kad negyvosios arba bedeguonės zonos susidaro dėl dumblių žydėjimo, tačiau netiesiogiai. Didelį poveikį tam daro ir didieji jūrinio vandens įtekėjimai iš Šiaurės jūros. Dominuojant vakarų krypties stipriems vėjams deguonimi turtingas Atlanto vanduo įnešamas į Baltiją. Šis vanduo dėl ištirpusių druskų yra sunkesnis už Baltijos vandenį, todėl keliauja palei dugną ir taip aprūpina giliausias vietas deguonimi. Sumažėjus ciklonų poveikiui jūrinis vanduo Baltijos jūroje nebeatsinaujina, dėl ko deguonis yra greitai suvartojamas dėl didelės organikos kiekio, kurį ir lemia intensyvūs žydėjimai.

„Fitoplanktono žydėjimas vyksta viršutiniame vandens sluoksnyje. Paprastai vasaros pabaigoje ir rudeniop dumbliai, kaip ir bet kokie kiti augalai, pradeda irti. Irimo metu yra naudojamas deguonis ir išsiskiria anglies dvideginis, dėl to sumažėja deguonies kiekis jūros vandenyje. Mūsų Baltijos jūra yra mažai prataki, tad kai bakterijoms skaidant organiką, kuri vėliau nusėda į dugną, išskiria anglies dvideginis ir yra suvartojamas deguonis, giliai dugne susiformuoja bedeguonės arba negyvosios zonos. Ten negyvena jokie augalai ir gyvūnai, išskyrus bakterijas.

Žmogaus bedeguonės zonos giliai dugne tiesiogiai neveikia. Juk mes dažniausiai būname pakrantėse ar vandens paviršiuje: žvejojame, maudomės, plaukiojame. Tačiau, žinoma, mes juntame netiesioginį poveikį. Negyvosiose zonose užrezervuota labai daug maistmedžiagių – ypač fosfatų. Tokiu atveju, kai žmogui prireikia jūros dugno, pavyzdžiui, tiesiant dujotiekius, dugno nuosėdos sujudinamos ir susidaro palankios sąlygos fosfatams išsiskirti, patekti į vandens storymę ir skatinti dumblių augimą ir žydėjimą. Kai dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka ekosistemos pusiausvyra“, – sako D. Vaičiūtė.

Last month, the Operational Land Imager (OLI) on Landsat 8 captured this amazing Overview of a swirling green phytoplankton bloom in the Baltic Sea. Blooms like this spread across the northern basins of the North Atlantic and Arctic Oceans every summer, often spanning hundreds and sometimes thousands of miles. Scientists believe these blooms to be cyanobacteria, or blue-green algae — an ancient marine bacteria that captures and stores solar energy through photosynthesis. /// Created by @benjaminrgrant, source imagery @nasa

A post shared by Daily Overview (@dailyoverview) on Aug 20, 2018 at 7:49am PDT

Ypatingi metai

Mokslininkė pažymi, kad šie metai išties buvo ypatingi. Dėl šiltų orų ir įšilusio vandens dumbliai Baltijos jūroje pradėjo augti dar gegužės mėnesį, kai paprastai tai įvyksta vasaros pabaigoje. Liepos mėnesį Lenkijoje buvo uždaryta daugybė paplūdimių dėl vandenį nudažiusių melsvabakterių. Žmonės buvo perspėti, kad dėl kontakto su šiomis bakterijomis gali kilti alergija, gali išberti. Jei užteršto vandens patektų į burną, gali kilti rimtų virškinimo sutrikimų.

Pasak D. Vaičiūtės, Lietuvos paplūdimiams pavyko išvengti melsvabakterių antplūdžio dėl vyravusių gana stiprių vakarinių krypčių vėjų, kurie sukėlė dideles bangas, o tai sustabdo melsvabakterių augimą.

Mokslininkai tikina, kad Baltijos jūroje tokio intensyvaus melsvabakterių augimo nebuvo 12 metų, nes iki 34 laipsnių pakilusi oro temperatūra padidino ir paprastai šaltos Baltijos vandens temperatūrą.

Suomijos ir Vokietijos tyrimų grupė pranešė, kad pastaraisiais metais Baltijos jūra deguonies lygis buvo mažiausias per pastaruosius 1500 metų. Tai apsunkina žuvų ir kitų jūros gyvūnų gyvenimą šiame baseine.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.7143

Istorinio skrydžio teks palaukti: „SpaceX“ į atvirą kosmosą pakilti sutrukdė oro sąlygos (366)

Praėjus beveik dešimtmečiui – vėl iš JAV teritorijos į atvirą kosmosą turėjo kilti...

Išsprendė daugybę metų ramybės nedavusią mįslę: milžiniški dinozaurai turėjo snapus (3)

Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai išsprendė daugybę metų paleontologams ramybės...

Ar medžiaginės kaukės padeda stabdyti COVID-19 plitimą: mokslininkai turi paprastą atsakymą (75)

„Tos kaukės nuo viruso saugo kaip kelnės nuo viduriavimo“, – šio pokšto galite ir...

Seniausia pasaulyje šventykla pateikė netikėtumų: medžiotojai-rankiotojai buvo kur kas sumanesni (24)

Seniausios pasaulyje šventyklos statybas gaubia daugybė paslapčių, bet dabar tyrėjai mano, kad...

Skelbia apie neva slaptą planą: įtikėjo, kad vyksta globalus žmonijos naikinimas (238)

„Nuo 1970 iki 2070 metų Žemėje turi likti ne daugiau kaip vienas milijardas žmonių. Likusieji...

Top naujienos

Po emigrantų kelionės į Lietuvą – šiurpūs liudijimai (185)

Emigrantų kelionė iš Vokietijos į namus Lietuvoje baigėsi tragedija: važiuojant greitkeliu...

Nacionalinio stadiono epopėja: po mero ir Vyriausybės konflikto – kompromiso paieškos (150)

Praėjusią savaitę apie nacionalinio stadiono mirtį pranešęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius...

Istorinio skrydžio teks palaukti: „SpaceX“ į atvirą kosmosą pakilti sutrukdė oro sąlygos (366)

Praėjus beveik dešimtmečiui – vėl iš JAV teritorijos į atvirą kosmosą turėjo kilti...

Po nelegalių lenktynių Rapšys policijai įkliuvo antrą kartą (60)

Dėl dalyvavimo neteisėtose lenktynėse nubaustas ir teisę vairuoti praradęs plaukikas Danas...

Malonią šilumą kai kur užgoš trumpas lietus

Ketvirtadienio dieną per Lietuvą slinks mažai aktyvus ir nekontrastingas šaltasis atmosferos...

Kapų daugiau nei mirčių: aukų artimieji patys išaiškino Kazachstaną klastojant pandemijos statistiką (69)

Panašu, kad vien koronaviruso aukoms iš Kazachstano pietryčiuose esančio Almatos miesto ir jo...

Darbuotojų bėdos su karantino pabaiga nesibaigs: gali netekti ne tik darbo, bet negauti ir išmokų (98)

Nors po truputį pradeda ryškėti galima karantino pabaigos data, rūpesčiai nei darbuotojams, nei...

Po erkės įkandimo tarnybos metu neteko didžiosios dalies darbingumo: tikina, kad jam buvo pakištas suklastotas dokumentas (107)

2016 m. pavasaris tuometiniam kariui savanoriui buvo lemtingas. Tarnybos metu įsisiurbusi erkė jį...

Paulius Jurkevičius

Linkėjimas iš ano pasaulio: kietų ir nemirtingų stereotipų! (2)

Jie gimsta, stiprėja, plėtojasi, įsigraužia į aplinką, į draugų būrelį, į šeimą. Į...

Mažos mergaitės pasiaukojimo istorija: pati išmesta maiše pelkėse sugebėjo išgelbėti nuo mirties dvimetį berniuką (33)

„Kai prasidėjo karas, mūsų šeima suprato, kad mus nužudys, – pasakoja 80-metė vilnietė...

|Maža didelių žinių kaina