aA
Spėkite, kas yra šioje nuotraukoje? Pasirodo, tai – mūsų Baltijos jūra. JAV palydovas „Landsat 8“ užfiksavo nuostabų spalvotą Baltijos jūros vaizdą.
Palydovas „Landsat 8“ nufotografavo Baltijos jūrą
© NASA

Šioje įspūdingoje nuotraukoje galime pamatyti fitoplanktono žydėjimą. Kiekvieną vasarą šiauriniuose Atlanto ir Arkties vandenyse atsiranda žydėjimas, kuris dažnai apima šimtus, o kartais ir tūkstančius kilometrų.

Mokslininkai mano, kad šie žydintys augalai yra melsvabakterės arba mėlynai žali dumbliai – nuo seno jūrose gyvenančios bakterijos, kurios fotosintezės metu sugeria ir saugo saulės energiją.

NASA praneša, kad pastaraisiais metais dėl didelio dumblių gausumo Baltijos jūroje išplito „negyvų zonų“. Pasak tyrėjų iš Suomijos Turku universiteto, apskaičiuota, kad negyvoji zona šiemet apims 70 000 kvadratinių kilometrų.

Kodėl atsiranda negyvosios zonos?

Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrinėdami pokyčius Baltijos jūroje taip pat dažnai analizuoja palydovines nuotraukas. DELFI pasiteiravo, kas yra negyvosios zonos Baltijos jūroje? Kaip jos susidaro ir kaip tai paveiks žmonių gyvenimą?

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Diana Vaičiūtė, pritarė, kad negyvosios arba bedeguonės zonos susidaro dėl dumblių žydėjimo, tačiau netiesiogiai. Didelį poveikį tam daro ir didieji jūrinio vandens įtekėjimai iš Šiaurės jūros. Dominuojant vakarų krypties stipriems vėjams deguonimi turtingas Atlanto vanduo įnešamas į Baltiją. Šis vanduo dėl ištirpusių druskų yra sunkesnis už Baltijos vandenį, todėl keliauja palei dugną ir taip aprūpina giliausias vietas deguonimi. Sumažėjus ciklonų poveikiui jūrinis vanduo Baltijos jūroje nebeatsinaujina, dėl ko deguonis yra greitai suvartojamas dėl didelės organikos kiekio, kurį ir lemia intensyvūs žydėjimai.

„Fitoplanktono žydėjimas vyksta viršutiniame vandens sluoksnyje. Paprastai vasaros pabaigoje ir rudeniop dumbliai, kaip ir bet kokie kiti augalai, pradeda irti. Irimo metu yra naudojamas deguonis ir išsiskiria anglies dvideginis, dėl to sumažėja deguonies kiekis jūros vandenyje. Mūsų Baltijos jūra yra mažai prataki, tad kai bakterijoms skaidant organiką, kuri vėliau nusėda į dugną, išskiria anglies dvideginis ir yra suvartojamas deguonis, giliai dugne susiformuoja bedeguonės arba negyvosios zonos. Ten negyvena jokie augalai ir gyvūnai, išskyrus bakterijas.

Žmogaus bedeguonės zonos giliai dugne tiesiogiai neveikia. Juk mes dažniausiai būname pakrantėse ar vandens paviršiuje: žvejojame, maudomės, plaukiojame. Tačiau, žinoma, mes juntame netiesioginį poveikį. Negyvosiose zonose užrezervuota labai daug maistmedžiagių – ypač fosfatų. Tokiu atveju, kai žmogui prireikia jūros dugno, pavyzdžiui, tiesiant dujotiekius, dugno nuosėdos sujudinamos ir susidaro palankios sąlygos fosfatams išsiskirti, patekti į vandens storymę ir skatinti dumblių augimą ir žydėjimą. Kai dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka ekosistemos pusiausvyra“, – sako D. Vaičiūtė.

Last month, the Operational Land Imager (OLI) on Landsat 8 captured this amazing Overview of a swirling green phytoplankton bloom in the Baltic Sea. Blooms like this spread across the northern basins of the North Atlantic and Arctic Oceans every summer, often spanning hundreds and sometimes thousands of miles. Scientists believe these blooms to be cyanobacteria, or blue-green algae — an ancient marine bacteria that captures and stores solar energy through photosynthesis. /// Created by @benjaminrgrant, source imagery @nasa

A post shared by Daily Overview (@dailyoverview) on Aug 20, 2018 at 7:49am PDT

Ypatingi metai

Mokslininkė pažymi, kad šie metai išties buvo ypatingi. Dėl šiltų orų ir įšilusio vandens dumbliai Baltijos jūroje pradėjo augti dar gegužės mėnesį, kai paprastai tai įvyksta vasaros pabaigoje. Liepos mėnesį Lenkijoje buvo uždaryta daugybė paplūdimių dėl vandenį nudažiusių melsvabakterių. Žmonės buvo perspėti, kad dėl kontakto su šiomis bakterijomis gali kilti alergija, gali išberti. Jei užteršto vandens patektų į burną, gali kilti rimtų virškinimo sutrikimų.

Pasak D. Vaičiūtės, Lietuvos paplūdimiams pavyko išvengti melsvabakterių antplūdžio dėl vyravusių gana stiprių vakarinių krypčių vėjų, kurie sukėlė dideles bangas, o tai sustabdo melsvabakterių augimą.

Mokslininkai tikina, kad Baltijos jūroje tokio intensyvaus melsvabakterių augimo nebuvo 12 metų, nes iki 34 laipsnių pakilusi oro temperatūra padidino ir paprastai šaltos Baltijos vandens temperatūrą.

Suomijos ir Vokietijos tyrimų grupė pranešė, kad pastaraisiais metais Baltijos jūra deguonies lygis buvo mažiausias per pastaruosius 1500 metų. Tai apsunkina žuvų ir kitų jūros gyvūnų gyvenimą šiame baseine.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Astronomai atrado aplink Saulės kaimynę skriejančią „superžemę“ (23)

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės...

Mokslininkai nustatė, iš kur kyla Žemei pražūtinga tarša (11)

Jau keletą metų mokslininkai bando sudėlioti šią dėlionę: pasaulis uždraudė naudoti daugelį...

Atsigauna Antarkties banginių ir kalnų gorilų populiacijos

Antarkties banginių ir kalnų gorilų populiacijos atsigauna, jos šiek tiek nutolo nuo išnykimo ribos.

Kodėl žmonių akys turi baltymą, o kitų primatų – labai tamsios? (48)

Žmonių akys yra šiek tiek keistos – tokių neturi kiti primatai. Kontrastas tarp mūsų ragenos...

Lietuvių atrasti virusai gali padėti kovojant su sunkiai įveikiamomis bakterijomis

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkės dr. Laura Kalinienė, dr. Lidija...

Top naujienos

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (157)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos paramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (114)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (14)

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praiename pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Slaugytojas tarsi iš siaubo filmo įtariamas sąmoningai numarinęs virtinę pacientų kai nebeturėjo, ko vogti, ieškojo naujų aukų (14)

Ne vienerius metus slaugos namuose Vokietijoje dirbęs lenkų tautybės slaugytojas pražudė...

Į Kauną grįžęs Pangosas atskleidė, ko išmoko iš Šaro ir perspėjo savo naujuosius komandos draugus (11)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vedlys Kevinas Pangosas ketvirtadienio vakarą su „Barcelona“ ekipa...

Baisias ligas ir įvairias vėžio formas sukelia tik vienas įprotis (86)

Lietuvoje rūko apie 30 proc. vyrų, tai yra labai daug palyginus su Skandinavijos šalimis arba JAV,...

Tritaškėmis bombomis varžovų kovingumą užgesinę „dizaineriai“ išplėšė pergalę Stambule (5)

Milano „AX Armani Olimpia“ (5-2) su dviem lietuviais ketvirtadienį įveikė vieną iš Eurolygos...

Garsus Lietuvos modelis prisipažino apie naktimis ištinkantį siaubingą sutrikimą: tai patyrė ir Kendall Jenner (18)

Darbo reikalais po pasaulį dažnai keliaujanti manekenė Radvilė Labutytė pripažįsta, kad...

7 atviri pasakojimai, koks uždegantis seksas gali būti biure (9)

Intymūs santykiai biure nėra oficialiai leistini, sterili ir griežta biuro aplinka nėra pritaikyta...

Grįžęs namo, vyras aptiko netikėtą dovaną: besilaukianti voverė paprašė jo pagalbos (4)

Vieną dieną grįžęs namo vyras pastebėjo, kad atklydusi besilaukianti voverė ant jo lovos...