aA
Ištyrę prieš 100 milijonų metų gintare sustingusio ir puikiai išsilaikusio miniatiūrinio krabo fosiliją mokslininkai pateikė stulbinančių žinių apie šiuos unikalius vėžiagyvius.
100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.
100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.

Naujo tyrimo autoriai moksliniame žurnale „Science Advances“ aprašė pirmąją atrastą tokio krabo fosiliją iš dinozaurų eros.

Gintare išsilaikiusi krabo fosilija – puikus paleontologų laimikis, mat tokių rasti pavyksta itin retai. Įprastai sustingusiuose medžių sakuose randami vabzdžiai, mikroorganizmai, augalų dalys, plunksnos, kartais net ir paukščiai, tačiau jūrų gyviai gintare – unikalus atvejis.

Šį kartą milijonus metų fisilizuotas krabas gintare pragulėjo nepaliestas, iki kol jį atrado kalnakasiai Pietinėje Azijoje esančiose Mianmaro džiunglėse 2015-aisiais, rašo cnet.com. Vėliau gintaro gabalėlis pateko į mokslininkų rankas, kur ir paaiškėjo jo labai ilga istorija.

Harvardo universiteto mokslininkas ir tyrimo vadovas Javier Luque portalui gizmodo.com teigė, kad 100 mln. metų senumo krabo fosilija „yra pilniausios komplektacijos krabo fosilija, kuri kada nors yra rasta ir nepraradusi nė plaukelio“.

Anot J. Lugue, rasti į sakus papuolusį krabą „yra lyg rasti krevetę gintare – tarsi būtų atsidūrusi blogoje vietoje, blogu laiku“.

Vėliau J. Luque praleido trejus metus tyrinėdamas krabo istorijos dėlionę ir kartu su grupe mokslininkų tyrimo išvadas pateikė spalio 20 dieną publikuotame moksliniame straipsnyje, rašo scitechdaily.com.

Į sakus papuolęs ir amžinybei gintare įstrigęs krabas leido mokslininkas pažinti jo gyvenamąją aplinką. Panašu, kad šis gyvūnas nebuvo tipinis jūrų gyventojas.

100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.
100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.

Gintaro gabalėlis su priešistoriniu krabu jame yra laikomas Longyin gintaro muziejuje, Junane, Kinijoje. Šis eksponatas pasižymi unikaliomis charakteristikomis, leidusiomis įrašyti naują krabų rūšį – lot. Cretapsara athanata („nemirtinga kreidos periodo vandenų ir debesų dvasia“).

Atlikę mikrokompiuterinę tomografiją mokslininkai vizualizavo krabo anatomiją 3D formatu, kad galėtų tiksliai išanalizuoti burnos ertmę, antenas, akis, plaukelius ir kitas kūno dalis.

Krabo kūno ilgis – vos 5 mm, jo kojytės – labai mažos. Būtent dėl tokio jo dydžio mokslininkai negalėjo tiksliai nustatyti ar tai jauniklis, ar jau suaugėlis.

100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.
100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.

Ši krabo fosilija yra mažesnė už mažiausią dabartinę egzistuojančią krabų rūšį, tačiau savo kūnu, žnyplėmis ir kojomis jis yra panašus į kai kurių šių laikų krabus. Tuo tarpu fosilizuoto krabo kūno sandara – siaura burnos dalis ir lieknas liemuo primena kai kuriuos priešistorinius krabus. Anot J. Luque, „tai seniausias iki šiol rastas šiuolaikiškai atrodantis krabas“.

Pasak tyrimo autorių, kūno sandara atskleidžia, kad C. athanata galėjo būti sausumos gyventojas. Tai galėtų paaiškinti ir faktą, kad šis gyvūnas savo gyvenimą užbaigė įkritęs į medžio sakus.
Kreidos periodo metu sakus išskirdavo daugiausiai tik visžaliai medžiai. Tai reiškia, kad krabas gyveno visžaliais medžiais apaugusiose teritorijose arba netoli jų.

„Gerai išsivysčiusios krablo žiaunos rodo, kad tai galėjo būti ir vandens, ir pusiau sausumos gyvūnas – gėlavandenio arba pusiau sūraus vandens krabo jauniklis, gyvenęs prie medžiais apsaugusių senvagių, užakusių upių arba netoli jūros pakrantės“, – teigė mokslininkas. Tačiau, kaip tikina J. Luque, kai kurie šių laikų krabai yra amfibijos – net ir didžiąją dalį gyvenimo praleisdami vandeningoje aplinkoje, išlipę į sausumą jie taip pat turi galimybių įstrigti medžių sakuose miške.

100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.
100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.

Tačiau yra ir kita šio krabo kilmės versija. Pasak J. Luque, C. athanata galėjo būti sausumos krabo jauniklis, panašus į Kalėdų salos raudonojo krabo jauniklį. Šie krabai žinomi dėl to, kad išleidžia jauniklius vandenyne, o šių milijonai grįžta į sausumą. Be to, kai kurie šiuolaikiniai krabai, pavyzdžiui, Sesarmidae šeimos, laipioja medžiais. Tad jei C. athanata buvo panašus į juos, tuomet tai galėtų būti paaiškinimas, kaip jis atsirado medžio sakuose.

Svarbu tai, kad ši fosilija padeda mokslininkams suprasti gėlavandenių krabų kilmę ir išskirti laikmetį, kuriame jie atsirado.

100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.
100 mln. amžiaus krabas. Javier Luque/ Lida Xing /Elizabeth Clark/Xiao Jia (Longyin Amber Museum) nuotr.

Tikrieji krabai, žinomi kaip Brachyura, atsirado maždaug prieš 200 milijonų metų, juros periodo metu. Dauguma krabų – tiek anuomet, tiek ir dabar, yra jūrų gyventojai, tačiau kai kurie prisitaikė gyventi ne jūrinėje aplinkoje, o sausumoje, gėlame ar pusiau sūriame vandenyje.

J. Luque teigė, kad iki šiol, remiantis molekuline analize, buvo manoma, jog sausumos krabai nuo jūrinių krabų atsiskryrė maždaug prieš 125 mln. metų. Tačiau reali seniausia sausumo krabo fosilija, kurią galima paliesti, yra gerokia jaunesnė – apie 75-50 mln. metų. Taigi, ši nauja krabo fosilija gintare iš vidurio kreidos periodo leidžia užpildyti informacijos trūkumą apie krabų evoliuciją tarp realių krabo fosilijų ir molekulinės DNR atskirties tyrimų duomenų.

Šaltinis: https://www.science.org/doi/10.1126/

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
4.7143

Top naujienos

Skelbiama, kad užfiksuotas didžiausias omikron atmainos protrūkis Europoje bendrovės visoje Europoje atsisako kalėdinių vakarėlių (44)

Po įmonės kalėdinio vakarėlio Norvegijoje nauja koronaviruso omikron atmaina nustatyta...

Laisvės partija iškėlė ultimatumą konservatoriams? Koalicijos likimas – netikėtose rankose (179)

Šią savaitę paaiškėjo kaina, kurią konservatoriai ir Liberalų sąjūdis turi sumokėti už...

Baltarusiškos propagandos kūrybos užkulisiai: parodė neįtikėtinas režimui tarnaujančių migrantų istorijas (12)

Baltarusijos pradėtame hibridiniame kare vienas iš svarbiausių ginklų – propaganda....

Kritikai čiaupiasi: kiek aukštai Eurolygoje gali ropštis šis „Žalgiris“? (49)

Sezono starte užsitęsusį įšalą įveikęs Kauno „Žalgiris“ šiuo metu yra vienas...

Nacionalistinių partijų susitikime Varšuvoje – ir Tomaševskis pavojaus dėl Rusijos veiksmų neįžvelgia (11)

Nacionalistinių partijų lyderių susitikime Varšuvoje šeštadienį dalyvaujantis Lietuvos lenkų...

Naujo paminklo Salomėjai Nėriai iniciatoriai: svarbiausia – ne griauti, o kurti (58)

Tik nuo pjedestalo „nulipus“ Petro Cvirkos paminklui ir puse lūpų vėl sugrįžtant kalboms apie...

Net sužeista Kauno eglutė nenustoja džiuginti miestiečių: jau vyksta atstatymo darbai Tiesioginė transliacija iš Kauno rotušės (3)

Šįryt kauniečius ir ne tik pasiekė niūri žinia – paryčiais degė didžioji miesto puošmena,...

Galimybių dirbti vienu metu keliems darbdaviams gausiau, bet taip dirbančių – mažiau

Kas penktas lietuvis šalia pagrindinio darbo turi vieną, du ar dar daugiau papildomų arba...

Sukrėsti kauniečiai lanko naktį padegtą eglutę: pirmą kartą matomas toks makabriškas vaizdas situaciją pakomentavo eglės kūrėja (186)

Šeštadienio rytą į Kauno Rotušės aikštę rinkosi sukrėsti kauniečiai norėdami apžiūrėti...