aA
Mokslininkai pratę, kad visuomenė jų atradimus priima kaip neginčytiną gėrį, tad jiems sunku suvokti, kodėl kai kurie tyrimai – tokie kaip eksperimentai su žmogaus genomu – kartais kelia prieštaringas reakcijas. Tam, kad neigiamos visuomenės reakcijos nekeltų pavojaus mokslinių tyrimų pažangai, mokslininkai privalo išmokti tinkamai komunikuoti tai, ką daro.
Gintaras Valinčius, L. Segers nuotr.
Gintaras Valinčius, L. Segers nuotr.
© Asmeninio albumo nuotr.

Apie tai kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius profesorius Gintaras Valinčius, rašoma pranešime spaudai.

„Nauji tam tikrų mokslo sričių atradimai, kitaip nei, galbūt, IT naujovės, kelia etinius ir teisinius iššūkius bei kartais labai neigiamas reakcijas. „Greenpeace“ aktyvistai naikina genetiškai modifikuotų kukurūzų laukus. Judėjimas prieš vakcinavimą nepaprastai aktyvus ir sulaukia daug dėmesio viešojoje erdvėje. Visos šios kontroversijos ir nesutarimai dėl mokslo ir technologijų gali padaryti neatitaisomos žalos rinkoms, mokslo politikos diskusijoms ir finansavimui. Tai gali sulėtinti mokslo pažangą ir jos rezultatų panaudojimą visuomenės gerovei“, – sakė G. Valinčius „European Business Network" (EBN) surengtoje konferencijoje „Gyvybės ateitis“.

Biotechnologija yra viena tų sričių, kurios vystosi nepaprastai sparčiai ir turi milžiniško potencialo „išgydyti, išmaitinti ir aprūpinti energija“ žmoniją, dėsto G. Valinčius.

Vertinama, kad iki 2024 metų biotechnologijų rinka išaugs iki 775 mlrd. JAV dolerių, o jos augimo tempai jau dabar gerokai lenkia bendrą ekonomikos plėtrą.

Sprendimas, kuris leidžia „redaguoti“ paveldimas ligas

„Tačiau išskirtinis biotechnologijų bruožas tas, kad jos verčia sparčiai augti ne tik esamas pramonės sritis, bet nuolat kuria naujas“, – pasak mokslininko.

Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotų organizmų sritis atsirado vos per keletą paskutinių XX a. dešimtmečių. Nuo tada, kai 1972 metais amerikiečių biochemikas Paulas Bergas pirmąkart modifikavo DNR, mokslininkai išmoko priversti bakterijas gaminti žmogaus organizmui būdingus baltymus, insuliną, o 2010 metais Craigas Venteris sukūrė pirmą dirbtinę bakteriją.

Naujas žingsnis genetinės inžinerijos srityje – vadinamoji CRISP technologija, leidžianti mokslininkams „redaguoti“ genomą, tai yra, išskirti tam tikrą jo dalį, atsakingą už kokią nors savybę, pavyzdžiui, paveldimas ligas, ir ją pakeisti.

„Ir aš džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad CRISP technologija buvo kuriama taip pat ir čia, Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre. Virginijus Šikšnys su savo komanda parodė, kad kokios nors bakterijos „molekulinę įrangą“ galima perkelti kitam organizmui“, – kalbėjo G. Valinčius.

Tai nėra smulkmena, priduria jis – tai tarsi paimtum benzinu varomo automobilio variklį ir įstatytum jį elektriniam troleibusui. Kadangi kiekviena gyva ląstelė savyje turi po tokį „variklį“, energiją generuojantį mechanizmą, gebėjimas juos atskirti ir perkelti iš vienų organizmų kitiems atveria neaprėpiamas technologines galimybes.

„Tai neabejotinai didelis proveržis, įvertintas daugybe prizų Virginijui ir jo komandai. Mes netgi kalbame, kad jei šios srities atradimai būtų svarstomi Nobelio premijos apdovanojimui, Virginijus būtų vienas iš pagrindinių kandidatų“, – mano G. Valinčius.

Kodėl visuomenė atradimus vertina ir neigiamai

Tačiau tokie mokslininkų atradimai sulaukia ne tik prizų, bet ir prieštaringų visuomenės vertinimų. Taip, pasak G. Valinčiaus, yra dėl kelių priežasčių.

Pirmoji ta, kad moksliniai tyrimai šiuo metu pasiekę tokį lygį, kad jų esmę eiliniam žmogui gana sunku suvokti.

„Kai XIX a. inžinieriai kūrė garo variklį, tai buvo sudėtinga mašina, tačiau vis vien suvokiama: ratai, vairas, anglies krosnis, kurioje degini kurą ir gauni energiją. Dabar, kai į tavo vaiko kraujotakos sistemą suleidžiamas vakcinos lašas, tu nežinai, kas ten vyksta“, - kalbėjo profesorius.

Kitos priežastys – visuomenė menkai suvokia mokslinį procesą ir kaip mokslininkai prieina prie savo išvadų, o dabartinė žiniasklaidos aplinka sugriovė ekspertinio diskurso apie mokslą monopolį. Tačiau svarbiausia, pasak G. Valinčiaus, kad prieštaringi mokslo pažangos vertinimai susiję ne tiek su faktais, kiek su vertybėmis.

„Religija, politinės ideologijos formuoja tai, kaip suvokiame mokslą ir technologiją. Vienas to pavyzdžių – judėjimas prieš skiepus, labai stiprus ir tvarus, - teigė jis. - Tad klausimas toks: kai kalbame apie biotechnologijas ir jų naudą visuomenei, mes galvojame, kad visuomenė sveikins viską, ką bedarytume. Juk šie atradimai duoda naudos ir gerina gyvenimo kokybę. Tačiau taip nėra. Tad tam, kad galėtume toliau vystyti biotechnologijas, turime atsižvelgti į visuomenę. Tai visiškai naujas dalykas – visuomenė turi būti laikoma ne klientu, o dalyviu.“

Jis atkreipia dėmesį, kad JAV Nacionalinė mokslų akademija neseniai paskelbė rekomendacijas, kuriose ragina mokslinių tyrimų centrus aktyviai konsultuotis su visuomene, ją įtraukti į diskusijas ir mokslo projektų finansavimo biudžetuose numatyti lėšų rezultatų pristatymui ir sklaidai.

„Įsitikinimas, kad užtenka žmogų šviesti ir jis priims inovacijas, nebegalioja. Tiksliųjų mokslų – fizikos, biotechnologijos – sričių mokslininkai turi bendradarbiauti su socialinių mokslų specialistais. Turime pasitelkti mokslo komunikavimo mokslus, kad išmoktume, kaip tinkamai visuomenei kalbėti apie mokslą“, – sako G. Valinčius.

Viena iš šio „mokslo komunikavimo mokslo“ įžvalgų – tinkamas klausimų formavimas. Pavyzdžiui, neverta klimato kaitoms skeptikams kalbėti apie žalą gamtai, o daug efektyviau apie klimato kaitą ir genų inžineriją kalbėti „pavojų visuomenės sveikatai“ kontekste.

„Žmonės ims klausytis, – sako prof. G. Valinčius. – Jie nebūtinai su tavim sutiks, tačiau jie bent jau ims klausytis.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mokslininkai vis bando įminti Stounhendžo paslaptį: ką iki šiol pavyko sužinoti (71)

Stounhendžas – tai priešistoriniais laikais datuojamas archeologijos paminklas, esantis...

Londono lietuvis skleidžia sąmokslo teoriją: įtikinėja kitus, kad pandemijos tikslas – padaryti žmones vergais (207)

Londone gyvenantis lietuvis, kuris dažnai platina sąmokslo teoriją, kad 5G kaltas dėl COVID-19...

Rastas naujas ginklas prieš gripo virusą: veikia itin veiksmingai ir neturi šalutinio poveikio (50)

Kovoti su gripo virusu yra labai keblu. Dėl kasmet mutuojančio viruso, vakcinas tenka...

Svarbu žinoti kiekvienam: 10 kasdienių dalykų, kurie padeda lavinti smegenis (10)

Protas yra didžiausias mūsų turtas. Visi tai žino, ir tai yra šventa tiesa. Protas pernelyg...

Vytautė Merkytė | D+

Sovietų aukso karštligė pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių: čia žmonių kūnai tapo greitkelio dalimi (3)

Šiame nuostabiame gamtos kampelyje, pasak vieno iš jo XX amžiaus gyventojų, žmogus gali virsti į...

Top naujienos

Du galingiausi Trumpo ginklai: atėmus vieną, gali kilti dar pavojingesnių pagundų (62)

Iš JAV prezidento atėmė „Twitter“ paskyrą, kad jis nekurstytų maišto, kurį sukėlė jo...

Užuot užsidariusi mokyklos valgykla rado kitą išeitį ir veiklą tęsia: sostinėje siūlo patiekalus už porą eurų (109)

Mokyklos tuščios, mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, tačiau Vilniaus Riešės gimnazijos...

Paulius Jurkevičius. Neskiepyta Šimonytė geriau už skiepytą Babišą?

2021-ųjų pradžioje Europa ir visas pasaulis pasileido lenktyniauti. Jau turime lyderius, matome...

Istorinis įvykis: Kauno klinikose transplantuoti donoro, persirgusio COVID-19 liga, inkstai (67)

Istorinis įvykis – Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta inkstų transplantacija iš...

Pajūrį nuklojęs sniegas klaipėdiečius vilioja iš namų: beslidinėjančius nuo kopų stebi policija (87)

Šeštadienį klaipėdiečius džiugina reto grožio žiemiškas oras – per naktį gausiai prisnigo,...

Pandemijos iššūkiai italo ir lietuvės meilei nebaisūs: karantino įkarštyje atvėrė restoraną Rietave (95)

Ilgai brandintą idėją – įkurti savo verslą Rietave – Virginijos ir Fabio Canino šeimai...

Vytautas Jokubauskas | D+

Kapitolijaus šturmas – tik simptomas: ar pavyks išgyti priklausys nuo vieno faktoriaus (1)

Jungtinės Amerikos Valstijos su nerimu laukia sausio 20 dienos. Federalinis tyrimų biuras ( FTB...

Kretingos rajone sugriuvo namas, viduje – du žmonės vienas žmogus žuvo  (84)

Šeštadienio popietę bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad Kretingos rajone sugriuvo namas,...

KMT pusfinalis arba nieko: „Rytas“ – „Juventus“ tiesioginė vaizdo transliacija (38)

Citadele-Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyre atėjo tiesos akimirka – per savaitgalį ir...

Per speigą lauke nakvojančiai benamei pagalbą įsiūlyti sudėtinga (273)

Nors lauke spaudžia speigas, kai kurie benamiai yra priversti nakvoti gatvėje. Prie šalia...