„Tačiau Vilniuje ir Kaune prie intensyvaus eismo gatvių per didelis oro užterštumas užfiksuotas daugiau negu 35 dienas per metus. Tai yra riba, kurią peržengus privaloma parengti ir įgyvendinti oro kokybės gerinimo planus. Kiek mažiau dienų ribines vertes viršijantis oro užterštumas buvo stebėtas ir Klaipėdoje bei Panevėžyje“, - sakė L. Stoškus.
Kaip ir ankstesniais metais, KD10 koncentracijos padidėjimas daugelyje miestų buvo stebimas kovo mėnesio antrojoje pusėje bei balandžio pradžioje, kai nutirpus sniegui gatvėse ir jų prieigose, joms pradžiūvus likusios smėlio, purvo, druskų ir kitų nešvarumų sankaupos tampa vienu pagrindinių kietųjų dalelių taršos šaltiniu.
Prie intensyvaus eismo gatvių kartkartėmis viršijimai buvo pastebėti ir vasarą bei rudenį. Tam irgi įtakos galėjo turėti ne itin rūpestingai nuvalytos gatvės. Žiemos mėnesiais teršalų išmetimas į orą didėjo dėl intensyvesnio kūrenimo siekiant apšildyti patalpas.
„Norėčiau tikėti, kad mažesnis 2007 metais oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo dėl to, kad geriau tvarkėsi savivaldybės, - teigė Liutauras Stoškus. - Daugelyje miestų savivaldybės yra parengusios oro kokybės miestuose gerinimo planus. Juose svarbią vietą užima gatvių švaros palaikymas šiltuoju metų laiku, o reikėtų gatvių švara rūpintis kiekvieną dieną, bet kuriuo metų laiku.“
Valyti gatves po žiemos reikia pradėti kuo anksčiau, kai tik leidžia meteorologinės sąlygos ir pašalinti susikaupusį purvą per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Per visą šiltąjį sezoną, nuo pavasario iki vėlyvo rudens, gatvės turėtų būti valomos nuolat, kad po didesnių liūčių ar atvirkščiai ilgesniam laikui nusistovėjus sausiems orams, gatvių pakraščiai vėl netaptų dulkių sankaupomis.
