Maža to, žmogaus palaikai buvo aplipę „urvo spragėsiais“ – mažais, baltais burbuliukais, dengusiais visus kaulus. „Kukurūzų spragėsių“ vaizdą paaiškinti lengva. Lietaus vandenyje ištirpęs kalcitas kaupėsi ant urvo žemės paviršiaus arba ant to, kas ten gulėjo – šiuo atveju ant kaukolės, rašo iflscience.com.
„Paprastai urvų spragėsiai susidaro drėgnose urvo vietose, kur paviršiumi gali tekėti vanduo, – „How Stuff Works“ pasakojo Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos fizikas Lee – Gray Boze`as. – Daugelis pačių ilgiausių urvų sistemų, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai yra sausesnės, ir šios sausos sritys paprastai būna mažiau pasipuošusios. Tačiau drėgnose vietose urvų spragėsiai yra įprastas reiškinys, paprastai liudijantis drėgną aplinką ir cirkuliuojančius oro srautus“.
„Dar viena įprasta aplinka gali būti lašantis vanduo. Lašai priverčia formuotis spragėsius aplink lašėjimo vietas“, – pridūrė jis.
Tačiau „spragėsiai“ ne tik atrodė skaniai, bet ir padėjo vienai tyrinėtojų komandai nustatyti tikėtiną vyro mirties priežastį.
„Faunos liekanos, rastos kai kuriose galerijose, dažniausiai atrodydavo kaip pavieniai kaulų elementai, susikaupę įdubusiose urvo vietose, o tai leidžia manyti, kad juos pernešė ir išsklaidė vanduo, – teigė vyro kūną tyrinėjusi komanda. – Tačiau žmogaus skeleto atveju buvo visiškai kitaip – jo kaulai buvo sukoncentruoti mažame plote. Taigi galime kelti hipotezę, kad žmogui mirus ir suirus, jo skeletas subyrėjo ten, kur ir buvo rastas“.
Komanda mano, kad vyras greičiausiai įkrito į smegduobę ir nebegalėjo iš jos išsikapstyti. Tikėtina, kad jis mirė nuo bado ar dehidratacijos, kol po daugiau nei šimto tūkstančių metų jį aptiko mokslininkai. Tačiau Altamūro žmogus vis dar saugojo keletą staigmenų.
Skeletas buvo paliktas ten, kur ir buvo atrastas, nes jį pajudinus, greičiausiai būtų padaryta nepataisoma žala. Taigi mokslininkams teko tyrinėti skeletą apžiūrint jį vietoje ir pasitelkus kitų žmonių fotografijas. Paėmę analizei griaučių mėginį – vieną mentės fragmentą, mokslininkai sugebėjo nustatyti, kad tai buvo ne Homo sapiens, kaip spėjo kiti mokslininkai, o neandertalietis, savo gyvenimo pabaigos sulaukęs prieš 128 tūkst. – 187 tūkst. metų.
2020 metais kitai komandai atlikus tolesnius tyrimus ir išanalizavus Altamūros žmogaus dantis, paaiškėjo, kad jie turėjo nusidėvėjimo požymių, o tai rodė, kad nelaimingos mirties metu jis buvo suaugęs, nors ir nesenas. Tyrinėtojai taip pat nustatė, kad vienas iš jo dantų greičiausiai iškrito likus kelioms savaitėms iki mirties, „nes kiti dešiniojo viršutinio žandikaulio lanko dantys turėjo pakankamai laiko pakeisti savo padėtį dantų eilėje“. Jie pridūrė, kad dantis „veikiausiai buvo prarastas likus kelioms savaitėms iki mirties, nes alveolinė rezorbcija dar tik buvo prasidėjusi“.
Taigi, tai tikrai nebuvo kelios puikios savaitės.
Šaltiniai:
