Andersas Sandbergas, Oksfordo universiteto mokslininkas domisi labai plačiu temų spektru. Jam taip pat įdomu, kas nutiktų, jei visa Žemės planeta virstų mėlynėmis. Svarbu – tos mėlynės turėtų būti tvirtos, su stora odele. Maždaug tokios, kokias randame miške, o ne tos, kurios auga sodybose.

Didelis mėlynių rutulys taip pat negalėtų būti per daug suspaustas. Mėlynės jame turėtų būti stipriai susiglaudusios, bet nesutraiškytos. Savo tyrime, kuris, tarp kitko, buvo pripažintas ir pakankamai gerai įvertintas mokslo bendruomenėje, Sandbergas nusprendė išsiaiškinti, kas nutiktų, jei visa Žemė virstų tokiu mėlynių kamuoliu.

Visų pirma, žmonės iš karto pastebėtų, kad gravitacija susilpnėjo, nes iš mėlynių pagamintos planetos tankis būtų nelyginamai mažesnis. Tiksliau sakant, tokioje planetoje svertumėte 87 proc. mažiau, todėl galėtumėte šokinėti kaip koks žiogas. Aišku, tai būtų nepatartina – bet koks šokinėjimas gadintų mūsų mėlynių planetą. Aišku, ji ir pati nebūtų pakankamai tvirta ir ilgaamžė.

Pakankamai greitai mėlynių Žemė imtų keistis. Dėl gravitacijos mėlynės pačios trauktųsi į centrą, laukan stumdamos oro burbulus. Jie būtų tokie stiprūs, kad dalis uogų tikriausiai išskristų į kosmosą. Planetos centras greitai virstų džemu. Tai būtų blogiausias žemės drebėjimas istorijoje ir planeta sparčiai trauktųsi. Greitai viskas nukristų 715 km žemyn.

Šie procesai išskirtų nemažai šilumos – bent 143 laipsnius pagal Celsijų. Tai užvirtų mėlynių masę ir stipriai garintų drėgmę. Virš uogienės vandenynų tvyrotų garų šydas, o giliau esanti masė prarastų visą drėgmę ir taptu kietu mėlynių granitu.

Žmonės, aišku, žūtų. Tačiau gal jie dar spėtų pamatyti kaip nuo Žemės gravitacijos išsilaisvinęs Mėnulis skrieja tolyn. Tiesa, dangų dengtų tiršti balti debesys, nors pats dangus vis dar būtų mėlynas kaip dabar. Tuo tarpu virdamos mėlynės imtų fermentuotis į alkoholį. Sandbergas dar nežino, ar Žemė neprarastų savo atmosferos ir ką su ja nuveiktų Saulė. Tačiau jis ketina tai išsiaiškinti.

Mokslininką taip pat domina bakterijos. Žemėje yra nemažai bakterijų, kurios gali išgyventi ekstremalius įvykius, bet kaip jos reaguotų į planetos virtimą mėlynėmis? Pats Sandbergas sako, kad jis ketina tai išsiaiškinti ir pats mano, kad jo darbas yra naudingas. Jis padeda kurti modelius, kurie vėliau pravers aiškinantis kitų planetų formavimosi procesus.