aA
Žodis „Nyderlandai“ reiškia „apatinės žemės“. Vos 50 proc. valstybės teritorijos yra virš jūros lygio, o žemiausi taškai yra 6,7 m žemiau šio lygio. Šalies istorija – pergalės prieš vandens stichiją istorija.
Potvyniai Nyderlanduose
Potvyniai Nyderlanduose
© AFP / Scanpix

Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai ir aktyvistai nurodo dar vieną grėsmę valstybės gerovei –dirvos dubimą. Jis vyksta sparčiau, nei manyta. Pagrindine to priežastimi irgi laikomas globalus atšilimas. Kaip su tuo kovos viena iš progresyviausių ir turtingiausių Europos šalių?

Nyderlandai nepajėgūs išpildyti įsipareigojimo 2020 metais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES) dujų emisijų. Tai pripažįsta vyriausybę konsultuojanti PBL Netherlands Environmental Assessment Agency. 2019-ųjų metų gruodį ekoaktyvistai per teismą (bylos nagrinėjimas prasidėjo dar 2015-ais) įpareigojo vyriausybę iki 2020 metų pabaigos sumažinti ŠES dujų emisijas bent 25 proc. nuo 1990 metų lygio. Ši byla tapo pirmąja sėkminga ekologine akcija, pasitelkiant privačius teisininkus, o taip pat pirmąja byla, kai nutarimą sumažinti CO₂ emisijas paskelbė teismas.

Potvyniai Nyderlanduose
Potvyniai Nyderlanduose
© AFP / Scanpix

Tačiau šalyje iki šiol nėra vieningo judėjimo, kuris užsiimtų ne mažiau aktualia dirvos sėdimo problema. Nacionaliniu lygiu su šios problemos sprendimu susijusios ne bent keturios ministerijos, tačiau nei viena nepageidauja užsikrauti išlaidų naštos. „Mes tiesiog nežinome, kas turi imtis vadovauti šiai kovai“, – sako PBL atstovas Gert Jan van den Born, pažymėdamas, kad pastaruoju iniciatyvą visgi ėmė reikšti Žemės ūkio, gamtos ir produktų kokybės ministerija.

Planas „Delta“

Nuo senų senovės Nyderlandai didžiąja dalimi buvo durpių pelkės ir gyventi tiko tik retos aukščiau iškilusios kalvos. Ilgainiui olandai išvystė sudėtingą vandens ūkį, kurio principus perima panašių problemų kamuojamos šalys. Regioninės vandens tiekimo įmonės – kai kurios iš jų įsteigtos dar XIII amžiuje, – nuo valstybės nepriklauso; valdymo organai užmezgė tamprius ryšius su mokslo bendruomene, įvairūs institutai aktyviai bendradarbiauja.

Olandų pasididžiavimas ir pripažintas inžinerijos stebuklas – bangolaužiai, iš kurių stambiausias, 1997 metais užbaigtas Maeslantkering ir Oosterscheldekering. Jie yra dalis didžiulio „Deltawerken“ plano dalis. Šis buvo sukurtas praėjusio amžiaus viduryje po itin stipraus potvynio, nusinešusio beveik 2 tūkstančių žmonių gyvybes. Vykdant šį projektą, buvo sukonstruota 13 dambų, šliuzų ir bangolaužių.

Potvyniai Nyderlanduose
Potvyniai Nyderlanduose
© AFP / Scanpix

Tačiau remiantis Nyderlandų vyriausybės duomenimis, esančios apsaugo nuo jūros priemonės, bus efektyvios iki 2050 metų. Jų statyba ir tobulinimas vyksta lėtai: per 30 kovos su potvyniais metų šalis išmoko tvarkytis su jūros lygio pakilimu vos 40 cm.

Problema Nr. 1 – jūros lygio kilimas

Ją kelia globalus atšilimas ir ledų tirpimas. Tarpvyriausybinė JTO kovos su klimato kaita taryba (IPCC) 2019 metų rugsėjį publikuotame pranešime prognozuoja, kad iki 2100 metų okeano lygios pakils 30–60 cm, net jei šalys pasistengs įgyvendinti Paryžiaus susitarime prisiimtus CO₂ emisijų sumažinimo įsipareigojimus. Jei emisijos liks dabartinio lygio, IPCC numato, kad iki 2100 metų jūros lygis išaugs 84 cm, o iki 2300 metų – 5,4 m.

Kylantis jūros lygis sukelia „sniego kamuolio“ efektą. Išskirtos ŠES dujos stiprina globalų atšilimą, o tirpdamas vanduo padeda tirpdyti likusį ledą. Antarktidos ledo skydas toks didelis, kad gravitaciškai veikia vandenynus: jam tirpstant, vanduo trauksis nuo Pietų ašigalio visomis kryptimis, taip papildomai keldamas okeano lygį.

„Jau prarasta beveik pusė Arkties ledų, Grenlandijos ir Antarktidos ledo danga netenka masės, taip gerokai sustiprindami jūros lygio kilimą, – sako Michiel van den Broeke, Utrechto universiteto poliarinės meteorologijos profesorius. – Kažkuriuo momentu toks procesas tampa nebegrįžtamas, ir reikia būti labai atsargiems ir to lūžio taško neperžengti, nes tai reikštų jūros lygio pakilimą keliais metrais, o su tuo Nyderlandai nesusitvarkys“.

Potvyniai Nyderlanduose
Potvyniai Nyderlanduose
© AFP / Scanpix

Palydovų duomenys patvirtina globalų okeano lygio kilimą: XX amžiuje vidutinis jo kilimo greitis buvo mažiau nei 2 mm per metus, XXI amžiaus pradžioje pasiekė 3 mm greitį, o per per pastaruosius 10 metų išaugo iki 4,3 mm per metus. Jūros lygis tebekyla, tačiau kol kas ne visai aišku, kokiu greičiu.

Problema Nr. 2 – dirvos smukimas

Paviršius leistis gali dėl natūralių priežasčių: ~0,3 mm per metus – normalus plokščių judėjimo greitis daugelyje regionų, tvirtina Gilles Erkens, nepriklausomo tyrimų instituto Deltares vyr. geologas. Tačiau šį procesą veikia ir žmogaus veikla: gamtos išteklių (vandens, dujų) gavyba; papildomas pastatų ir kelių svoris; drenažas, kuris skatina durpių atsivėrimą, dėl ko jos, reaguodamos su oro deguonimi, ỹra.

Dabar durpynai tesudaro 9 proc. sausumos – dėl žemės ūkio, didėjančių ganyklų ir statybų. Tačiau didelėje šalies dalyje po durpėmis glūdi smėlis ir molis. Jie džiūsta ir susispaudžia lėčiau nei durpės, bet ilgainiui irgi pažemės.

2016 metų PBL ataskaitoje nurodoma, kad bendra žemės smukimo žala pastatams ir infrastruktūrai iki 2050 metų gali pasiekti 5 milijardus eurų. Reikia atsiminti, kad Nyderlanduose gyventojų tankumas yra vienas didžiausių Europoje. Grunto smukimas didžiausią grėsmę kelia šalies vakarinei ir šiaurinei daliai. Vakarinėje Nyderlandų dalyje gyvena maždaug 9 milijonai žmonių, o tai daugiau nei pusė visų Nyderlandų gyventojų.

Potvyniai Nyderlanduose
Potvyniai Nyderlanduose
© AFP / Scanpix

2019 metais Nyderlandų mokslinių tyrimų organizacija grunto sėdimo greičiui nustatyti skyrė 5 milijonus eurų. Birželio mėnesį Infrastruktūros ir aplinkos ministerija parlamentui nusiuntė laišką, kuriame oficialiai reikalaujama problemą iškelti į vyriausybinį lygmenį. Tačiau tolesnių veiksmų imtasi nebuvo.

„Klimato kaitos sukeliamas Jūros lygio kilimas – didelė Nyderlandų problema, – pažymi Erkensas. – Tačiau per kitus 100 metų rimtesniu šalies galvasopiu taps dirvos smukimas“.

Geriausias sprendimas – palikti žemę?

2019 metais Nyderlandų vyriausybė situacijai stebėti ir potencialiems sprendimams kurti sudarė ekspertų grupę Sea Level Rise Knowledge Programme. Grupė nagrinėja keturis pagrindinius scenarijus, o jai vadovauja Marjolijn Haasnoot, ekologė iš Utrechto universiteto. Pagal pirmus du scenarijus – „Atvira gynyba“ ir „Uždara gynyba“ – būtų atverimi arba užveriami bangolaužiai.

Trečias scenarijus – puolamasis: Nyderlandai ima papildomą žemę iš jūros ir stato salas. „Tai nėra geriausia idėja, – svarsto Haasnoot. – Salos padės atremti bangas, tačiau jas reikia statyti aukštai virš jūros lygio ir sujungti su sausuma, taip apsaugant ją nuo jūros lygio kilimo ilguoju laikotarpiu. Galiausiai teks pumpuoti upes iš žemos deltos, kas dar pakels jūros vandenis“.

Potvyniai Nyderlanduose
Potvyniai Nyderlanduose
© AFP / Scanpix

Paskutinis variantas – „Susitaikymas“ – būtų atsitraukimas. Reikia nuspręsti, kurias šalies dalis galima apleisti ir grąžinti jūrai, kad būtų išgelbėtos likusios. Pagal šį planą būtų statomos naujos dambos ir pumpuojamas vanduo, o taip pat kuriamos sąmoningo užtvindymo zonos. Kai kuriuos pastatus būtų galima daryti plaukiojančius, likusius – pakelti ant polių ir tradicinių dirbtinių kalvų, kuriomis naudotasi nuo senų laikų – terpų. Centrinė ir šiaurinė šalies dalis liktų paviršiuje ir virstų nauja sausuma. Likusios teritporijos bus taip tankiai apgyvendintos, kad žmonėms teks persikelti į užsienį.

Beje, Haasnoot nemano, kad atsitraukimo plano teks imtis per artimiausius 100 metų, tačiau įspėja, kad kiti variantai gali labiau pakenkti, nei padėti. Galiausiai viską apspręs vieno ar kito scenarijaus kaštų ir naudos santykis. Jei Nyderlandai visgi ryšis atsitraukti, kaip tokį planą reikėtų įgyvendinti, patiriant kuo mažesnius nuostolius? Utrechto universiteto pajūrio dinamikos, užliejamų sistemų ir pasaulinių pokyčių asoc. prof. Kim Cohen turi pasiūlymą: per 50 metų palaipsniui teks mažinti paliekamų žemių hipotekos kainas, o mokyklose įvesti antrą privalomą kalbą – vokiečių.

www.technologijos.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(67 žmonės įvertino)
3.9403

„Kieti vyrai“ turi rimtų problemų: mokslinis tyrimas parodė, kas nutinka, kai vengiame jausmų

Tai tikrai liūdna statistika, tačiau vyrai žudosi net 3,5 kartus dažniau nei moterys. Tokia...

Tyrimas parodė, kokią didelę žalą vaikams daro prastas miegas: ateityje turės rimtų problemų

Miego metu organizmas gyja, įsitvirtina prisiminimai, persitvarko kai kurie neuronų tinklai...

Meksikoje po vandeniu esantys majų civilizacijos likučiai bus saugomi ir tiriami

Meksikos Jukatano pusiasalyje pilna urvų , povandeninių upių ir karstinių ežerėlių,...

Sukūrė naują radikalią teoriją, kuri turėtų vienu ypu išspręsti didžiausias Visatos mįsles (20)

Nors nemaža dalis mokslininkų Didžiojo sprogimo teorijai turi priekaištų, ji tebėra labiausiai...

Progresas nežemiškos gyvybės paieškose: paskelbė didžiulį „žalių“ duomenų rinkinį (14)

Svarstymų apie gyvybę už Žemės ribų būta dar Antikos laikais, bandymų jos ieškoti galime...

Top naujienos

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (25)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (79)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

Po konflikto namuose Agnė Zuokienė dalijasi keistais prisiminimais (230)

Antradienį į Agnės ir Artūro Zuokų namus vyko policija dėl buitinio smurto atvejo....

Gentvilas apie Bako pateiktą informaciją: situacija atrodo nuodinga kai kurių saugumo institucijų atžvilgiu (16)

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pateikė naujos...

Aurimas Kuckailis

Apie vyrų gyvenimo prasmę: paskutinį dvidešimtmetį su vyrais – kažkas negerai (4)

„Šiuolaikinėje šeimoje moterys yra stiprios. Vyrai sako, kad jos turi tapti silpnesnės,...

Feisbuke plinta #metoo liudijimai apie garsų fotografą: dalijamasi šokiruojančia patirtimi „Delfi“ prabilo dar viena galimai nukentėjusioji (279)

Pastarąsias dienas socialiniuose tinkluose netyla tema, kurioje šmėžuoja fotografo Iridijaus...

Prasta idėja: pasaulio čempionato dalyves išgąsdino už šaudyklos pasirodęs „mirtininkas“ (2)

Italijoje vykstančiose planetos pirmenybėse dalyvaujančios Norvegijos biatlono rinktinės atstovai...

Marija Serbintaitė. Kodėl „boba su kiaušais“ – visai ne komplimentas (5)

Tu gali būti bet kuo! Kiek kartų tai sakome savo mergaitėms? Sakysi dažnai, gerai, džiaugiuosi....

„Kieti vyrai“ turi rimtų problemų: mokslinis tyrimas parodė, kas nutinka, kai vengiame jausmų

Tai tikrai liūdna statistika, tačiau vyrai žudosi net 3,5 kartus dažniau nei moterys. Tokia...

43 metus tą pačią moterį mylintis vyras – apie dvi jį intriguojančias žmonos paslaptis (15)

1977 metų šaltą vidurį vasario mėnesio atsitiko tai, kas tapo kertiniu akmeniu mano gyvenimo...

|Maža didelių žinių kaina