2002 metų rugsėjo duomenimis, ozono skylė užima apie 16 milijonų kvadratinių kilometrų plotą, ligi šiol net šešerius metus iš eilės rudens pradžioje skylės plotas buvo apie 24 milijonai kvadratinių kilometrų. Paprastai rugsėjo pabaigoje stebimas didžiausia ozono netektis.

Tiesa, pasak ozono sluoksnio tyrinėtojo NASA bendradarbio Paulo Newmano, ir dabartinis plotas nėra mažas.

Ozono sluoksnis saugo gyvybę Žemėje nuo pavojingų ultravioletinių spindulių, sukeliančių odos vėžį žmogui, sąlygojantį mažesnį grūdų derlių, blogesnes gyvenimo sąlygas gyvūnams. Nebūtų ozono sluoksnio, nebūtų ir gyvybės Žemėje.

Šių metų ozono skylės mažumą lėmė pakitusi atmosferos cirkuliacija 10-48 kilometrų aukštyje. Paprastai rugsėjį virš Antarktidos būna ramu, o šiemet ten susidarė savotiškas siurblys, traukiantis ozoną pietų ašigalio link ir šildantis orą. Anot P.Newmano, būtent šis šiltas oras ir uždarė skylę.

Dėl tų pačių atmosferos sąlygų skylė pakeitė formą - vietoj apvalaus tiesiai virš Antarktidos būnančio darinio susidarė dvi pailgos plaštakos.

Mokslininkai teigia, kad ozono skylė atsirado dėl žmogaus vartojamų cheminių medžiagų, turinčių savo sudėtyje chloro ir bromo - chloro ir fluoro anglies junginių ir vadinamųjų halonų, kurių esama visokiuose purškaluose, naudojamuose kosmetikoje, šaldytuvų ūkyje, automobilių oro kondicionavimo sistemose.

1995 metais išleisti į orą šias medžiagas uždrausta, bet jų esama dar gana daug - jų įtaka bus jaučiama iki maždaug 2050 metų, tik tada ozono skylė galėtų išnykti, sako P.Newmanas.

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės