Poveikis didžiulėms planetos teritorijoms, patiriančioms Atlanto meridianinės cirkuliacijos įtaką, gali būti milžiniškas, įskaitant orų sąlygas, žemės ūkio praktiką, biologinę įvairovę ir ekonominį stabilumą, informuoja sciencealert.com.

Problemos esmė – Žemės šilimo ir ledynų Arktyje tirpimo sparta. Vadovaujantis naujais tyrėjų modeliais, temperatūra auga taip greitai, kad rizika pasiekti Atlanto meridianinės cirkuliacijos virsmo tašką, t. y. srovių sustojimą, kelia didelį nerimą.

„Naujienos verčia nuogąstauti, – teigė fizikas Johannesas Lohmannas, dirbantis Danijoje esančiame Kopenhagos universitete. – Jeigu mūsų analizių informacija teisinga, žmonijos veiksmų laisvė yra gerokai apribota.“

J. Lohmannas su kolega Peteriu Ditlevsenu pritaikė esamą vandenynų klimato kaitos modelį, kad patyrinėtų dėl sparčiai tirpstančio Grenlandijos ledo skydo pagausėjusio gėlo vandens tekėjimo į Šiaurės Atlanto vandenyną daromą poveikį.

Modelis parodė, kad didesnis gėlo vandens srautas gali neutralizuoti Atlanto meridianinę cirkuliaciją daug anksčiau. Šio scenarijaus atveju svarbiausias yra pokyčių tempas, o ne konkrečios ribinės reikšmės. Pasiekus virsmo tašką, kelio atgal nebus.

Kitaip tariant, į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Grenlandijos ledynų tirpimo sparta palieka nedaug vietos veiksmams, norint apsaugoti klimato sistemas, atsakingas už orus visame pasaulyje. Ši problema gali kelti grėsmę ir kitoms klimato posistemėms mūsų planetoje, tvirtina mokslininkai.

„Šie virsmo taškai buvo atvaizduoti ankstesniuose klimato modeliuose, kuriuos rengiant pasirinkta lėta polaidžio vandens srautų tėkmė į vandenyną, – pasakojo J. Lohmannas. – Tačiau tikrovėje tirpstančių Grenlandijos ledynų polaidžio vandens srautai vis didėja ir jų negalima laikyti lėtais.“

Atlanto meridianinės cirkuliacijos procesas iš dalies primena milžinišką uždaro rato jūros vandens konvejerį, paskirstantį vandenį ir šilumą Šiaurės pusrutulyje, svyruojant vandens temperatūrai, druskingumui ir santykiniam svoriui. Jis yra viena iš priežasčių, kodėl žiemos Europoje – palyginti švelnios net didesniame aukštyje virš jūros lygio.

Nors nėra tiksliai aišku, kur yra Atlanto meridianinės cirkuliacijos virsmo taškas, pastaraisiais metais šios srovės lėtėja. Kaip rodo naujojo tyrimo duomenys, kuo labiau greitės klimato atšilimas, tuo didesnė rizika kils vandenynų srovėms. Mokslininkai spėja, kad šalto gėlo vandens antplūdis iš Grenlandijos tikriausiai neleis šiltam vandeniui sklisti į šiaurę.

Klimato kaitos modeliavimas yra nepaprastai sudėtingas procesas, nes būtina atsižvelgti į labai daug veiksnių. J. Lohmannas ir P. Ditlevsenas prisipažino, kad dar reikia nuveikti galybę darbų, norint išsiaiškinti šio pražūtingo scenarijaus smulkmenas.

Kita vertus, mokslininkai tikisi, kad jų modelis taps savotišku priminimu, kaip svarbu nedelsiant kovoti su klimato kaita. Mūsų anglies dioksido išlakų mažinimo tikslai turi būti kuo ambicingesni, kad ir kokia padėtis susiklostytų Šiaurės Atlanto vandenyne. Ko gero, nebegalime klysti.

„Dėl chaotiškos sudėtingų sistemų dinamikos nėra aiškiai apibrėžtos kritinės parametrų kaitos, todėl galimybė išprognozuoti kokybinius ilgalaikius pokyčius yra labai ribota, – savo darbe pažymi tyrėjai. – Rezultatai rodo, kad Žemės klimatui saugūs anglies dioksido išlakų kiekiai gali būti mažesni, nei anksčiau manėme.“
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale PNAS.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (116)