Vien Nigardsbreeno ledynas sumažėjo 54 metrais.
Praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį daugelis Norvegijos ledynų padidėjo, bet po 2000-ųjų visi žymiai aptirpo.
Pavyzdžiui, Rembesdalskaka ledynas 18 a. buvo 2 kilometrais ilgesnis, nei yra dabar.
Anot NVE, galimi du ledynų likimo scenarijai. Pagal pirmą scenarijų, pasaulis įrodys, kad gali įvykdyti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos sąlygas, pagal antrą – niekas nesikeis.
NVE išanalizavo, kokie būtų abiejų galimų scenarijų padariniai šeštam didžiausiam Norvegijos ledynui – Hardangerjokulen, kuris, manoma, geriausiai atspindi Norvegijos ledynų virsmą. Pagal dramatiškiausią scenarijų, baigiantis šiam šimtmečiui ledyno praktiškai nebeliktų.
„Šiandien ledo storis Hardangerjokulen vietomis siekia 300 m ir tai atrodo daug, bet jei klimato atšilimas ir toliau vyks, toks ledo sluoksnis gali pranykti iki šio amžiaus pabaigos. Manau, žmonės net neįsivaizduoja, kaip greitai ledynai gali tirpti“, – sciencedaily.com cituoja klimatologą Henningą Akessoną.
Jei pasaulis laikytųsi Paryžiaus susitarimo, padėtis būtų kur kas geresnė, bet vis tiek neliktų apie 60 proc. ledynų.
Skaičiavimai buvo daryti iki 2100-ųjų. Kita vertus, NVE atstovo Kjetilo Melvoldo teigimu, per kelis kito šimtmečio dešimtmečius ledynų gali nebelikti.