aA
Vienas iš dažniausių apgailestavimų, liekančių žmonėms prieš mirtį, – kad jie galėjo būti laimingesni. Mums atrodo, kad siekiame laimės, tačiau iš tiesų dėl kokių nors priežasčių neleidžiame sau užsiimti tuo, kas tą laimę mums teiktų.
© Shutterstock

Šis laimės siekis – viena iš populiariausių šiuolaikinės kultūros temų: apie ją parašyta šimtai knygų, ji tapo tūkstančių tyrimų objektu, ir šia tema pamokslauja tuntai asmenybės konsultantų, trenerių ir guru.

Nepaisant to, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, psichologas Danielis Kahnemanas mano, kad žmonės iš tiesų nenori būti laimingi. Garsusis juslių įtakos sprendimams ir žmogaus pasirinkimams tyrėjas, Kahnemanas tvirtina, kad visą gyvenimą darome ne tai, kas teikia tikrą džiaugsmą, nes painiojame laimę ir pasitenkinimą.

Ekonomisto Tylerio Coweno rengiamoje tinklalaidėje, Kahnemanas tai paaiškina: yra patirčių, žmogui suteikiančių nuoširdų džiaugsmą ir pasimėgavimą, o yra teikiančių ramų, ilgalaikį pasitenkinimą. Šias emocijas sukelia skirtingi įvykiai ir laime veikiau galima būtų vadinti pirmąją kategoriją. Tačiau daugiausiai laiko žmogus leidžia antrajai kategorijai, ir pasitenkinimo siekimo pastangos dažnai trukdo suvokti laimę.

⁠Kahnemano ir bendraautorių tyrimai rodo, kad daugiausiai malonumo žmogui teikia bendravimas su draugais ir artimaisiais. Šis procesas teikia daugiausiai malonumo kiekvieną dieną. Ir visgi, daugiau išteklių skiriame ne jam, o ilgalaikiams tikslams; neretai žmonės tuo užsiima taip intensyviai, kad bendravimą nustumia į antrą ar trečią planą.

Todėl vienas iš bihevioristinės ekonomikos tėvų daro išvadą, kad žmogus laime nėra taip suinteresuotas, kaip sako. „Man neatrodo, kad žmonės maksimizuoja savo laimę, – sako jis. – Jie, panašu, siekia ne to. Jie nori maksimizuoti pasitenkinimą pačiu savimi ir savo gyvenimu. O tai – visiškai kitas kelias, nei laimės maksimizavimas“.

Neuromarketingas erotikoje

Kahnemano nuomone, pasitenkinimas labiausiai paremtas palyginimu – tai yra, kokie mes esame, lyginant su kitais, su visuomenės ar savo pačių keliamais lūkesčiais. Dėl to čia pinigai svarbesni už laimės pojūtį: taip, skurdūs žmonės kenčia, tačiau daugybė tyrimų parodė, kad pasiekus tam tikrą pajamų lygį, jos nebekoreliuoja su laimės lygiu. O štai pasitenkinimas gyvenimu augant pajamoms irgi didėja.

Remiantis tokia logika, pavalgęs ir apsirengęs žmogus gali būti toks pats laimingas, kaip ir šios planetos turtingiausieji. Ir visgi, gyvenimo gale žvelgdami atgal, pripažįstame, kad negalime vadinti savęs laimingais, nepaisant daugybės patirtų džiaugsmingų akimirkų. Kodėl? Į šį klausimą Kahnemanas irgi turi atsakymą: dėl to kalta atmintis. Savo publikacijose ir paskaitose jis daug kalba apie tai, kaip – remiantis jo paties stebėjimais – sudėlioti mūsų prisiminimai.

2010 metų TED paskaitoje jis pateikė tokį pavyzdį: įsivaizduokite žmogų, kuris 20 minučių mėgaujasi puikiausio koncerto įrašu, o pabaigoje išgirsta kažkokį stiprų pašalinį gergždiantį garsą. Klausytojas nepatenkintas: siaubingas garsas sugadino viso koncerto įspūdį. Tačiau taip nėra, tvirtina psichologas: iš tiesų siaubingas garsas koncerto ir tų 20-ies minučių nesugadino – jis sugadino koncerto prisiminimus.

Nobelio premijos laureatas: žmonėms patogu būti nelaimingiems
© Shutterstock

Kodėl laimė nebūna amžina?

Laimę jaučiame esamuoju laiku, čia ir dabar, o štai pasitenkinimą – retrospektyviai. Žmonės susigalvoja sau gyvenimo istoriją, ir mąstydami ar jie laimingi, vertina būtent tai. Tuo tarpu kasdien mūsų patiriamoms pačioms pozityviausioms ir džiaugsmingiausioms emocijoms, gyvenimo istorijoje vietos gali ir neatsirasti, nes šie pojūčiai praeina ir nublanksta. Kai kurie išlieka – pavyzdžiui, vaizdo įraše, kurį kas nors tuo momentu nufilmavo, arba jei tai buvo itin ryškūs atsiminimai – tačiau dauguma jų išsitrina.

„Laimės pojūtis nuostabus, kai jį patiri, tačiau tai – tik akimirkos. O paskui mums lieka prisiminimai. Tai stulbina – gyvenimo realybė praslysta akimirksniu. Atmintis nepalyginamai svarbesnė, nes ji mums lieka – tai vienintelis dalykas, kurį galime nusinešti“, – sako Kahnemanas.

Dar vienas paaiškinima, kodėl žmogui nepavyksta būti laimingu ilgiau, siūlo psichologas Frank T. McAndrew. Gali būti, kad esame užprogramuoti laikyti praeitį ar ateitį geresniu laiku už dabartį, rašo jis, – dėl kognityvinio iškreipimo, vadinamojo „polinkio į optimizmą“.

Be to, žmonės teigiamus praeities momentus dažniausiai įsimena geriau už neigiamus. Dėl to praeitį prisimename su nostalgija, o dabartis tokiame fone atrodo neįdomi.

Atsakymo į amžiną klausimą „kaip tapti laimengesniu?“ nei Kahnemanas, nei kiti tyrėjai nepateikia – jie tiesiog tiria žmonių elgseną. Be abejo, visi pasvarstymai apie laimę – filosofavimas ir visiems tinkančių receptų nėra. Bet, galbūt, jei žmogus dažniau susimąstys, kas yra laimė būtent jam, ir supras, kokie mechanizmai šį pojūtį gadina, galiausiai jam bus paprasčiau ją ją pasiekti.

republic.ru

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(29 žmonės įvertino)
4.4828
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pastojo, nors vartojo kontracepcijos priemones: kodėl taip nutiko? (28)

Žmonių patirtis rodo, kad kontracepcija ne visuomet yra tikrai patikima. Tačiau naujas tyrimas...

Elektroninių cigarečių poveikį tyrinėjanti mokslininkė: didžiausią nerimą kelią viena tendencija (28)

„Pamenu, kai man buvo septyniolika metų, su tėčiu važiavome į mūsų fermą. Pakeliui jis...

Šeštadienį Lietuvoje prasidės elektromagnetinė audra: ragina pasisaugoti turinčius širdies problemų (138)

Mokslininkų duomenys rodo, kad šeštadienį, apie 15 valandą, Lietuvą pasieks elektromagnetinis...

NASA paskelbė virš Beringo jūros praskriejusio bolido nuotraukų (2)

NASA penktadienį paskelbė nuotraukų, kuriose matyti didelis bolidas, gruodžio 18-ąją...

Mokslininkas iškėlė netikėtą idėją dėl nežemiškos civilizacijos kosminių laivų (109)

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras...

Top naujienos

Pagrindinio kandidato į Ukrainos prezidentus portretas – vis ryškesnis: po susitikimo liko priblokšti (155)

Dabartinių sociologinių apklausų duomenimis, komikas Volodymyras Zelenskis užtikrintai pateks į...

Kunigas Robertas Grigas: dalis tikinčių žmonių šiandien jau nebeturi už ką balsuoti (307)

Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių...

Užkalnis: į šią šašlykinę valgytojai eis keliais, kaip į šventovę (225)

Kas dar nežinojote, esu vėl Amerikoje (buvau parskridęs rinkimų strateguoti ir šio bei to...

Niekas net nepastebėjo, kaip Šiauliai atsigavo: tai puikus miestas pavargusiems nuo sostinės nesąmonių (335)

Po krizės dėl emigracijos ir vidinės migracijos nukraujavęs Šiaulių miestas pastaraisiais...

Norvegų gelbėtojai per audrą sraigtasparniais evakuoja žmones iš kruizinio laivo dauguma variklių jau užvesti (2)

Norvegų gelbėtojai sekmadienį sraigtasparniais toliau evakuoja daugiau nei 1,3 tūkst. keleivių...

Vilniuje rasta žiauriai nužudyta moteris įtariamasis sulaikytas po kelių valandų (67)

Šeštadienį policijos pareigūnai Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje esančiame bute, rado nužudytą...

Kambala įspūdingai grįžo į ringą – varžovas neišsilaikė ant kojų vaizdo įrašas (6)

Krepšininko karjerą baigęs 40-metis Latvijos aukštaūgis Kasparas Kambala su didžiuoju sportu...

Šį sutrikimą patiria kas penktas žmogus: ne visi žino, kad tai labai rimtų ligų pranašas

Svaigsta galva, ausyse spengia, o akyse aptemsta – taip atrodo apalpimas , pažįstamas daugybei...

Lietuvė laimės Anglijoje nerado: didžiulė konkurencija ir arogantiškas požiūris paskatino grįžti namo

Ar tu žinai tą jausmą, kai nuo mažens Tau sakoma, kad tik baigus mokslą ir įgijus diplomą Tu...

Antrą kartą šeimą sukūrusi moteris atvėrė širdį: buvusi mylimojo žmona savo sūnui sakė, kad esu ragana psichologės komentaras (21)

Karolina su Sauliumi – pora pusantrų metų. Karolinos sūnui – penkeri. O Sauliaus – treji....