O kokios krūties, smegenų ar kaulų bei nugaros smegenų vėžio priežastys, dar išvis nežinoma.
2008-aisiais Nobelio premiją už pasiekimus fiziologijos ir medicinos srityse pelnęs mokslininkas sako, kad anksčiau vėžys reiškė tragediją, nes žmonės nuo jo dažniausiai mirdavo. Tuo metu šiandien bent vieną vėžio atvejį yra išgyvenusi beveik kiekviena šeima, vėžio atvejų pasaulyje daugėja, nors mirtingumas nuo šios ligos dėl pažangesnio gydymo mažėja.
Pasak virusologo, norint laimėti kovą su vėžiu, visų pirma reikia užkirsti kelią plisti infekcijoms, susijusioms su vėžio atsiradimu.
„Vienas svarbiausių mūsų tikslų – išsiaiškinti, kas paskatina vėžį, ir padaryti viską, kad tų veiksnių išvengtume ir skiepydami, ir taikydami kitas prevencijos priemones“, – sako H. Zur Hausenas.
Kaip teigia Nobelio premijos laureatas, vėžys yra susijęs su gyvenimo būdu, mus supančia aplinka ir mityba, tačiau yra ir kitų veiksnių.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad konkreti mityba sukelia vėžį. Manau, mityba yra vienas iš rizikos veiksnių, tačiau dar turime išsiaiškinti, kas būtent mityboje tiesiogiai susiję su vėžiu ir jo vystymusi. Turiu omenyje, kad kiekvienos ar beveik kiekvienos vėžio formos priežastis skirtinga – ją turime aiškintis individualiai“, – aiškina mokslininkas.
Visą žurnalistės Giedrės Baltrušytės interviu su Nobelio premijos laureatu virusologu H. Zur Hausenu žiūrėkite įraše.
