Pristatant šį atradimą paaiškinta, kad premijos laureatai sukūrė techniką, leidžiančią pamatyti, kaip ląstelėje veikia molekulės. Kalbant aiškesniais terminais, molekulės ląstelėse yra tokio dydžio kaip žmogus Mėnulyje.
Ši technologija, naudojanti elektronų spinduliuotę, leidžia tyrinėti bet kurią ląstelėje esančią molekulę. Leidžiama pamatyti molekulių šešėlius, taip pavyksta gauti molekulių vaizdus. Šis metodas vadinamas krioelektronine mikroskopija. Ląstelės tiriamos labai žemoje temperatūroje, todėl jų struktūra nepakinta. Šioje mikroskopijoje naudojamas ir vanduo, tačiau jis sušaldomas taip sparčiai, kad nespėtų susiformuoti ledo kristalai, kurie sugadintų vaizdą. Kalbant palyginimais, vanduo sušaldomas taip, kad liktų skaidrus ir vientisas kaip lango stiklas.
Manoma, kad ateityje naudojant šį metodą pavyks ne tik fiksuoti pačias molekules, jų formas, bet ir geriau suprasti, kaip jos sąveikauja ląstelėje.
Naudojant šį metodą buvo tiriamas ir Zika virusas, patvirtino J. Frankas, spaudos konferencijoje dalyvavęs telefonu.
Tiesa, šio viruso tyrimus atliko ne Nobelio premijos laureatai.
Pasak J. Franko, šis metodas leidžia pamatyti virusą iš kelių pusių.
Šis metodas supaprastino sudėtingų biologinių molekulinių darinių, tokių kaip virusai, tyrimus ir leido smarkiai padidinti jų atvaizdų skiriamąją gebą – netgi įžiūrėti atskirus atomus, pažymėjo žiuri.
Dėl šio atradimo „mokslininkai dabar gali paprastai gauti biomolekulių trimatės struktūros atvaizdų“, sakoma Nobelio chemijos komiteto pranešime.
Tyrėjai sukūrė metodą, leidžiantį „akimirksniu užšaldyti“ biologines molekules ir vizualizuoti iki tol niekada nestebėtus procesus.
Šios inovacijos yra itin reikšmingos „tiek gyvybės chemijos esminiam supratimui, tiek farmacijos preparatų kūrimui“.
1942 metais gimęs J.Dubochet yra Šveicarijos Lozanos universiteto biofizikos garbės profesorius
Vokietijoje 1940 metais gimęs J.Frankas šiuo metu dirba Kolumbijos universitete Niujorke.
1945 metais Škotijos mieste Edinburge gimęs Richardas Hendersonas yra Kembridže įsikūrusios Medicinos tyrimų tarybos (MRC) Molekulinės biologijos laboratorijos programos vadovas.
Pretendentu į Nobelio premiją anksčiau įvardintas ir V. Šikšnys
Kaip ir kiekvienais metais, buvo spėliojama, kam atiteks šie garbingi apdovanojimai medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, taikos stiprinimo ir ekonomikos srityse, nes pretendentų ratas kaip visada yra labai platus.
Vis dėlto šis atradimas taip pat gali būti per ankstyvas, kad būtų pagerbtas Nobelio premija. Teises į šį atradimą reiškia prancūzė Emmanuelle Charpentier ir amerikietė Jennifer Doudna, taip pat Kinijoje gimęs amerikietis Feng Zhangas.
Kaip teigė genomo redagavimo įrankį CRISPR/Cas9 atradęs, patentą turintis, ir jau pernai pretendentu į Nobelio premiją įvardintas Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys, šis įrankis jau po kelerių metų gelbės ne tik nepagydomomis ligomis sergančių, bet nuo bado kenčiančių žmonių gyvybes.
„CRISPR/Cas9 yra baltymas, kuris leidžia keisti įvairių organizmų genomus. Mes jį suradome tyrinėdami bakterijų apsisaugojimą nuo virusų. (...) Virusai turi patekti į bakterijų vidų, kad galėtų pasidauginti. Po to jie bakteriją nužudo. Tačiau bakterijos turi daug apsisaugojimo priemonių, pavyzdžiui, CRISPR apsaugos mechanizmą. Tyrėme jį ir supratome, kad baltymas Cas9 sunaikina viruso DNR, kai jis patenka į ląstelę. (...) Šį baltymą galima pritaikyti ne tik apsisaugoti nuo virusų, bet ir keičiant genomus“, – LRT apie atradimą pasakojo jis.
Taip pat jau ne kartą spėliota, kad chemijos premija gali atitekti 95 metų elektrochemikui Johnui Goodenoughui – jo novatoriški darbai padėjo išrasti įkraunamus ličio jonų akumuliatorius, dabar naudojamus įvairiausiuose prietaisuose, tokiuose kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai ir elektromobiliai.
Fizikos Nobelis - už „atradimą, kuris sukrėtė pasaulį“
Antradienį skelbta, kad Nobelio premija už pasiekimus fizikoje skirta Raineriui Weissui ir Barry C. Barishui ir Kip S. Thorne'ui už atradimus gravitacijos srityje. Skelbiama, kad šių metų apdovanojimas teikiamas už „atradimą, kuris sukrėtė pasaulį“. Kaip ir buvo prognozuota, kad šis apdovanojimas buvo paskirtas už gravitacinių bangų atradimą.
Pristatant Nobelio premijos laureatus, kalbėta apie dviejų didelių juodųjų bedugnių susijungimą, kuris įvyko dar tuomet, kai Žemėje nebuvo šiuolaikinių žmonių. Tačiau per tą laiką, kol gravitaciniai raibuliai po šio susijungimo pasiekė Žemę, čia jau buvo gyventojų, kurie juos užfiksavo. Manoma, kad ir šiuo metu Žemę pasiekia gravitacinių bangų raibuliai, tačiau žmonės jų nejaučia ir nepastebi, bet naudojant specialią įrangą juos galima užfiksuoti ir taip stebėti Visatoje vykstančius procesus.
Erdvėlaikiu sklindantys gravitacijos raibuliai pirmąkart buvo išpranašauti Alberto Einsteino, prieš šimtmetį paskelbusio bendrąją reliatyvumo teoriją.
Tačiau pirmųjų konkrečių įrodymų apie jų egzistavimą buvo gauta tik 2015 metais, kai du LIGO laboratorijos detektoriai JAV užfiksavo pirmąjį tokį signalą. Jis pasklido prieš 1,3 mlrd. metų tolimoje galaktikoje susidūrus dviem juodosioms skylėms.
Šie atradimai leidžia geriau suprasti Visatoje vykstančius procesus, kaip Visatoje vyksta evoliucijos procesai. Galbūt tai padės geriau suprasti, kas vyko „Didžiojo sprogimo metu", taip pat, kas vyksta tamsiojoje Visatos pusėje, kurią gravitacinės bangos gali pasiekti.
Fizinių ir technologijos mokslų centro dr. Kastytis Zubovas komentuodamas DELFI paaiškino, kuo šis atradimas yra svarbus visuomenei.
„Gravitacinės bangos yra visiškai kitas būdas tyrinėti Visatą, nei mums įprastos elektromagnetinės - šviesa, radijo bangos, rentgeno spinduliuotė ir panašiai. Iki šiol mes galėjome stebėti tik tuos reiškinius, kurie skleidžia kokias nors elektromagnetines bangas, o gravitacinės bangos leidžia pažvelgti į kai kuriuos visiškai tamsius objektus, tokius kaip juodosios skylės. Gravitacinių bangų atradimas įrodė, kad juodosios skylės egzistuoja, kad jos jungiasi tarpusavyje ir kad bendrosios reliatyvumo teorijos prognozės idealiai atitinka realybę. Šį atradimą galima palyginti su tuo, tarsi iki šiol į Visatą būtume žiūrėję pro garso nepraleidžiantį langą, o dabar tas langas būtų atidarytas", - paaiškino jis.
Nobelio premijų savaitė
Šią savaitę buvo ir dar bus paskelbta ir daugiau Nobelio premijų laureatų.
Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute pirmasis paskelbė savo pasirinktą medicinos premijos laureatą arba laureatus. Ši žinia buvo paskelbta pirmadienį.
Šiemet ši premija skirta Jeffrey C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui už jų atrastus molekulinius mechanizmus, kurie padeda gyvųjų organizmų, taip pat ir žmonių, biologiniam laikrodžiui prisitaikyti prie Žemės judėjimo. Šie mechanizmai kontroliuoja biologinio laikrodžio „mechaniką“.
Pirmiausia tyrimai buvo atlikti su vaisių muselėmis. Biologinis laikrodis reguliuoja svarbias funkcijas, tokias kaip elgesys, hormonų lygis, miegas, kūno temperatūra ir medžiagų apykaita. Galbūt ateityje šie atradimai padės gydyti miego sutrikimus, lengviau atsigauti po ilgesnių kelionių ir t.t.
Šių metų Nobelio literatūros premijos laureatas bus paskelbtas ketvirtadienį, spalio 5 dieną, pirmadienį pranešė Švedijos akademija. Tarp tikėtinų laureatų minimas italas Claudio Magrisas, Kenijos rašytojas Ngugi wa Thiong'o, kanadietė Margaret Atwood arba sirų poetas Adonis.
Penktadienį visų akys nukryps į Oslą, kur bus paskelbtas bene didžiausią prestižą turinčios taikos premijos laureatas. Kai kurių nuomone, šiemet pripažinimo gali sulaukti pastangos mažinti branduolinę grėsmę. Pastarosiomis savaitėmis labai padidėjo įtampa tarp Vašingtono ir Pchenjano, Šiaurės Korėjai išbandžius savo šeštąjį branduolinį užtaisą. Taip pat didėja netikrumas dėl branduolinio susitarimo su Iranu, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino iš jo pasitraukti.
Du svarbūs pastarosios sutarties rengėjai – Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ir Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini laikomi stipriais pretendentais gauti šių metų apdovanojimą, sako Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) vadovas Henrikas Urdalas.
„Kai Šiaurės Korėja irgi kybo ant plauko, labai svarbu palaikyti iniciatyvas, apsaugančias nuo branduolinių ginklų plėtros ir platinimo“, – pabrėžė jis.
Kandidatų vardai laikomi paslaptyje mažiausiai 50 metų, bet turintys teisę juos siūlyti – tarp jų ankstesni Nobelio premijos laureatai, įstatymų leidėjai, vyriausybių ministrai ir kai kurie universitetų profesoriai – gali atskleisti savo pasirinkimą.
Manoma, kad į sąrašą yra įtraukta Sirijoje veikianti savanoriška gelbėtojų tarnyba „Baltieji šalmai“, Kongo gydytojas Denisas Mukwege, Saudo Arabijoje kalinamas tinklaraštininkas Raifas Badawi ir buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas, atskleidęs Nacionalinio saugumo agentūros vykdomo elektroninio šnipinėjimo mastą.
Vadinamoji Nobelio ekonomikos premija bus paskelbta spalio 9-ąją. Ją švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“, minėdamas savo 300 metų jubiliejų.
Premijos bus teikiamos gruodį
Tradiciškai Nobelio premijos bus oficialiai įteiktos per Stokholme įvyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo A.Nobelio mirties 1896 metais metines.
Šiemet kiekvienos Nobelio laimėtojui arba laimėtojams, be diplomų ir auksinių medalių, atiteks 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginiai prizai – milijonų kronų (12,5 proc.) didesni negu pernai. Jeigu kurios nors srities premija skiriama ne vienam asmeniui arba organizacijai, piniginis prizas padalijamas pagal žiuri nustatytą tvarką.
