Mokslininkai pagerbti už receptorių, sujungtų su G baltymu, tyrimus - apdovanotųjų mokslininkų dėka žinome, kaip šie receptoriai atrodo, kaip veikia ir kaip reguliuojami.

2012 metų Nobelio chemijos premijos laureatas Robertas J. Lefkowitzas
G baltymas yra transmembraninis baltymas, ląstelės membraną kertantis septynis kartus ir išorėje turintis receptorinę dalį, prie kurios prisijungus atitinkamai molekulei iš ląstelės išorės, dėl erdvinių G baltymo pokyčių įjungiami ląstelės vidiniai procesai, kuriuos lemia baltymai, prisijungę prie G baltymo viduląstelinės dalies.

Šie dariniai, įsitvirtinę ląstelių membranoje, lemia jautrumą šviesai, kvapams, skoniui ir įvairioms organizme cirkuliuojančioms cheminėms medžiagoms. Jie taip pat atsakingi už ląstelių tarpusavio sąveiką.

Žmogaus organizme šios klasės receptorių esama apie 1 000 rūšių; jie reaguoja į įvairias chemines medžiagas, tokias kaip hormonas adrenalinas.

Nors apdovanojimas skirtas chemijos srityje, šie tyrimai daugiausiai naudos duoda medicinai, mat GPCR receptoriai yra apie pusės visų vaistinių preparatų taikinys.

„Apie pusės vaistų poveikis pasireiškia per su G baltymais sujungtus receptorius“, - nurodė Nobelio komitetas, pridūręs, kad šių receptorių sandaros ir funkcijų supratimas prisidėjo prie didelės pažangos medicinos tyrimuose.

Komiteto narys Svenas Lidinas sakė: „Žinojimas, kaip jie atrodo ir kaip veikia suteiks mums įrankius... (kurti) geresnius vaistus, pasižyminčius mažesniu šalutiniu poveikiu.“

69 metų R.Lefkowitzas užima biomedicinos ir biochemijos profesoriaus pareigas Šiaurės Karolinoje veikiančiame Duke'o universitete, o 1955 metais gimęs B.Kobilka yra Kalifornijoje veikiančio Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos molekulinės ir ląstelių fiziologijos profesorius.

Per telekonferenciją su Švedijos žurnalistais R.Lefkowitzas pripažino, kad neišgirdo telefono skambučio, kai jam mėginta pranešti džiugią naujieną.

„Kietai miegojau, kai suskambo telefonas. Aš jo neišgirdau. Turiu jums pasakyti, kad miegodamas įsidedu kamštukus į ausis, todėl žmona niuktelėjo man alkūne - „tau telefonas“. Ir štai - visiškas sukrėtimas ir staigmena“, - pasakojo mokslininkas.

R.Lefkowitzas pripažino, kad ši žinia jį išmušė iš vėžių.

„Kol kas niekam nesakėme, - teigė jis. - Planuoju vykti į biurą. Ketinau apsikirpti – turiu pasakyti, man to tikrai reikia; tačiau bijau, kad (šiuos planus) tikriausiai teks atidėti.“

„Manau, biure bus beprotiška diena“, - pridūrė tyrėjas.

Tuo tarpu B.Kobilka sakė didžiąją naujieną sužinojęs apie 2 val. 30 min. vietos laiku - po to, kai Nobelio komitetas dukart paskambino jam į namus.

Mokslininkas sakė nespėjęs atsiliepti į pirmąjį skambutį, tačiau paskambinus antrąkart pasikalbėjo su penkiais komiteto nariais.

„Jie perdavinėjo telefoną vienas kitam ir mane sveikino. Manau, jie taip elgėsi, kad tikrai jais patikėčiau. Kai skambina vienas žmogus, tai gali būti pokštas, bet kai tau skambina penki žmonės, kalbantys aiškia švediška tarsena, tuomet tai ne pokštas“, - pasakojo jis.

Akademija nurodė, jog ilgą laiką buvo paslaptis, kaip ląstelės reaguoja į aplinką ir prisitaiko prie pakitusių sąlygų: pavyzdžiui, kai adrenalinas padidina kraujospūdį ir priverčia širdį dažniau plakti.

Mokslininkai įtarė, kad ląstelių paviršiuje esama kokių nors hormonų receptorių.

Panaudojęs radioaktyvias medžiagas, R.Lefkowitzas sugebėjo išaiškinti adrenalino receptorius ir pradėjo suprasti jų veiklos mechanizmą.

Tuo tarpu B.Kobilkos darbai padėjo tyrėjams nustatyti, kad egzistuoja visa panašios struktūros receptorių grupė, kuri dabar vadinama GPCR.

R.Lefkowitzas ir B.Kobilka pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (930 940 eurų).

Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.

Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną - jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.

Praėjusiais metais Nobelio už pasiekimus chemijos srityje atiteko Izraelio mokslininkui Danieliui Shechtmanui, atradusiam kvazikristalus.

Tenka pripažinti, kad chemijos aukščiausioje lygoje taip pat, kaip ir fizikos, dominuoja vyrai: nuo 1901 metų tokia premija buvo įteikta 161 žmogui, o iš jų – tik 4 moterys. Beje, viena iš jų – Ada E. Yonath - šį rudenį lankėsi Vilniuje, skaitė pranešimą „Life Sciences Baltics“ konferencijoje. Trumpame keturių moterų sąraše išsiskiria ir Curie pavardė – Marie Curie šia premija apdovanota 1911 metai, o jos duktė Irene Joliot-Curie buvo pagerbta 1935 metais. Abiems joms premijos buvo skirtos už radioaktyvių elementų tyrinėjimą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)