Laikinai einantis bendrovės „Neringos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo pareigas Arūnas Mažeikis sakė, kad žuvys renkamos nuolat, tačiau vos vėjui pasisukus, bangos išmeta naujų.
Esą kartais po nakties bangos išmeta tiek gaišenų, kad poilsiautojams atrodo, jog jų niekas nerinko.
Tiesa, šiemet nugaišusių žuvų mėtosi mažiau. A.Mažeikis prisiminė, kaip prieš kelerius metus vidurvasarį bangos į krantą išplakė tiek gaišenos, kad ją teko nužerti traktoriumi.
„Nepasakyčiau, kad dabar žuvų labai daug. Paprastai jos į krantą išmetamos keliose vietose, ir mūsų darbuotojai visada stengiasi gaišenas surinkti. Tačiau jie renka tik ant kranto gulinčias žuvis. Traukti jas iš vandens jiems nepriklauso“, - aiškino pašnekovas.
Nemažai nugaišusių žuvų Nidos pakrantėse mėtėsi po praėjusio savaitgalio.
Tada bendrovės „Neringos komunalininkas“ darbuotojai drauge su kitomis šiukšlėmis pririnko apie 100 kilogramų nugaišusių žuvų.
„Anądien mūsų darbuotojas, praėjęs pakrante, į maišelį pririnko apie 10 kilogramų gaišenų. Surinktos žuvys išmetamos į konteinerius kartu su buitinėmis atliekomis.“, - sakė A.Mažeikis.
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis mano, kad žuvų gaišenos pakrantėse nesimėtytų, jeigu marios būtų švaresnės. Dabar jos esą taip užterštos, kad nuolat žydi, o žuvims vis pritrūksta deguonies.
„Netgi jeigu šiandien mariose būtų nutraukta tarša, dumbliai jose žydėtų dar apie 50 metų. Juokinga, kai vandens deguonies kiekis matuojamas dieną, kai dumbliai jo prigamina. Deguonies kiekį reikia matuoti naktimis, kai jo gerokai sumažėja“, - sakė ekologas.
E.Paplauskis abejojo, kad žuvų gaišenos gali tapti parazitų veisykla. Esą nei vandeny, nei sausumoje jos vis tiek ilgai neužsibus - visada atsiras, kas gaišeną sudoros.
