Kaip portalui Delfi paaiškino Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė, kometa 96P/Machholz įdomi tuo, kad ji priartėja labai arti Saulės.
„Tai gana dažna viešnia vidinėje Saulės sistemos dalyje. Šios kometos orbita, kaip ir visų kitų kometų, yra ištęsta. Aplink Saulę kometa apskrieja per kiek daugiau nei 5 metus. Kitą kartą ją matysime 2028 m. gegužės mėnesį“, – teigė dr. R. Minkevičiūtė.
Artimiausiame Saulei orbitos taške – perihelyje – ji būna maždaug 18,5 mln. km nuo Saulės, t.y. arčiau nei Merkurijus. Tolimiausiame taške – afelyje – ji būna kiek toliau nei Jupiteris, maždaug 887 mln. km atstumu nuo Saulės.
Kuo ypatinga kometa 96P/Machholz?
Kaip teigė dr. R. Minkevičiūtė, mokslui dar nėra žinoma, kur ši kometa susiformavo arba „gimė“.
„Pastarieji kometos cheminės sudėties tyrimai rodo, kad ji yra kitokia nei didžioji dalis Saulės sistemos kometų todėl, kad joje randama gerokai mažiau anglies molekulių. Pavyzdžiui, cianogeno ji turi net 72 kartus mažiau nei „įprastos“ kometos. Ir tai leidžia daryti prielaidą, kad ši kometa gali būti atkeliavusi pas mus iš kitos žvaigždės sistemos.
O jeigu vis dėlto ji yra Saulės sistemos dalis, tai greičiausiai ji susiformavo labai toli nuo Saulės, kur anglis jungiasi į kitokias molekules. Trečia galimybė, kad ji neteko didelės dalies cianogeno dėl savo dažno ir artimo praskriejimo pro Saulę.
Galbūt šį rebusą pavyks išspręsti atlikus naujus cheminės sudėties tyrimus“, – aiškino astrofizikė.
Pavojaus Žemei nekelia
Pasak dr. R. Minkevičiūtės, kometa 96P/Machholz šiuo metu potencialaus pavojaus Žemei nekelia. Pavyzdžiui, kai kometa 2028-aisiais grįš prie Saulės, ji su Žeme prasilenks 47,8 mln. km atstumu. Palyginimui, Mėnulis nuo Žemės nutolęs maždaug per 384 tūkst. km.
„Vis dėlto, jei dėl tam tikrų priežasčių kometos orbita pasikeistų ir ji pakryptų tiesiai Žemės link, mums grėstų globalinė katastrofa ir dramatiški klimato pokyčiai, kurie truktų ilgus metus. Susidūrimai su dangaus kūnais, kurių skersmuo yra apie 10 km, vyksta labai retai, maždaug kas 100 mln. metų, ir paprastai tai baigiasi masiniu gyvybės rūšių išnykimu. Tad belieka džiaugtis, kad ši kometa mums nekelia jokios grėsmės“, – nuramino astrofizikė.
Kaip pamatyti kometą 96P/Machholz?
Kometos stebėjimui, kai ji būna ryški, t.y. kelias savaites prieš priartėjimą prie Saulės, ir kelias savaites po, užtenka turėti žiūronus, mat ji ir buvo atrasta žvelgiant per žiūronus.
Tiesa, dėl savo artimo prasilenkimo su Saule, ji matoma temstant ir auštant. Taigi kometos stebėjimo sąlygos nėra pačios paprasčiausios ir tinka labiau patyrusiems bei atkakliems stebėtojams.
Kometai būnat toliau nuo Saulės, ji tampa tokia blyški, kad ją galima nufotografuoti nebent dideliu teleskopu. Vis dėlto, dar galite suspėti ją pamatyti.
„Kometa tolsta, silpsta. Bet kol kas ją galima bandyti pamatyti žiūronais ar teleskopu. Dabar ji matosi Vežėjo žvaigždyne netoli Kapelos. Vėliau matysis Tauro žvaigždyne. Teleskopu galima mėginti ją surasti iki kovo pabaigos“, – aiškino astrofizikė dr. R. Minkevičiūtė.
O jei neturite galimybės stebėti kometos 96P/Machholz pasirodymo savo akimis, puikią dovaną paruošė NASA/ESA SOHO Saulės observatorija, kurios užfiksuotus duomenis apdorojo ir su Delfi pasidalijo VU astrofizikas Mindaugas Macijauskas.
Pasak M. Macijausko, pastarosiomis dienomis prie Saulės priartėjusi kometa 96P/Machholz pasiekė šviesumą, prilygstantį buvusiai 2020-ųjų vasaros naktimis – NEOWISE. Tačiau tokį reginį pamatyti būtų įmanoma tik visiško Saulės užtemimo metu.
„Laimei, kosminė Saulės observatorija SOHO daro kaip tik tai – keliomis iš savo kamerų uždengia Saulę ir fiksuoja jos aplinką 24/7“, – pranešė M. Macijauskas.
Kometą 96P/Machholz 1986 metų gegužės 12 dieną Kalifornijoje atrado astronomas mėgėjas Donaldas Machholtzas, naudodamas 130 mm žiūronus.
