Kaip anksčiau rašė Delfi, mokslininkai spėja, kad sūrio istorija prasidėjo kažkuriuo metu tarp maždaug 8000 metų prieš Kristaus gimimą, kai žmonės prisijaukino avis, ir 3000 metų iki mūsų eros. Seniausi sūrio gaminimą bylojantys archeologiniai įrodymai aptikti Egipte – rastos freskos ant kapų rūsių sienų, menančios 2000 metus prieš Kristaus gimimą.
Maždaug prieš du dešimtmečius buvo nustatyta, kad kelios Siaohe kapinyne, esančiame Tarimo įduboje, Kinijos šiaurės vakaruose, aptiktos mumijos buvo išteptos neaiškios kilmės medžiaga. Dabar, atlikus DNR tyrimus, paaiškėjo, kad tai kefyro sūris. Toks probiotinis minkštasis sūris prieš tūkstančius metų buvo gaminamas iš karvių ir ožkų sūrių, teigiama žurnale „Cell“ paskelbtose tyrimo išvadose.
Kaip rašoma portale „Live Science“, sūrio sudėtyje pavyko identifikuoti kelių rūšių bakterijų ir grybų, įskaitant Lactobacillus kefiranofaciens ir Pichia kudriavzevii, kurių yra šiuolaikinio kefyro grūdeliuose. Tie grūdeliai yra simbiotinės kultūros, sudarytos iš bakterijų ir mielių mišinio, kuris fermentuoja pieną paversdamos jį rūgpienį primenančiu sūriu.
„Tai yra seniausias pasaulyje kada nors aptiktas sūrio mėginys, – teigė tyrimo grupei vadovavusi paleontologė Qiaomei Fu, dirbanti Pekine veikiančiame Kinijos mokslų akademijos Stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos institute. – Kad tokie maisto produktai kaip sūris išsilaikytų kelis tūkstančius metų, nutinka labai retai, todėl tai itin vertingas, ypatingų galimybių suteikiantis radinys.“
„Išsamūs senovinio sūrio tyrimai gali suteikti papildomų įžvalgų į mūsų protėvių mitybos įpročius ir kultūrą“, – pridūrė mokslininkė.
Tyrimo grupė taip pat nustatė, kad L. kefiranofaciens grūdeliai yra labai panašūs į analogiškus tibetietiškos kilmės grūdelius. Bakterijų genų sekoskaita padėjo išsiaiškinti, kaip probiotikai evoliucionavo per pastaruosius 3600 metų.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad Šiaurės vakarų Kinijos Sindziango regione kefyro kultūra buvo žinoma dar bronzos amžiuje, – nurodė Qiaomei Fu. – Turime progą sužinoti, kaip bakterijos evoliucionavo per pastaruosius 3 tūkst. metų. Negana to, tyrinėjant pieno produktus pavyksta susidaryti aiškesnį vaizdą apie senovės žmonių gyvenimą ir jų sąveiką su pasauliu.“
Deja, kol kas neaišku, kodėl gilioje senovėje laidojami žmonės galėjo būti ištepami sūriu.