Kaip anksčiau rašė DELFI, mokslininkai rado įrodymų, kad klimato kaita, o ne žmonių medžioklė buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs mamutų išnykimą. DNR tyrimai rodo, kad šių gyvūnų pradėjo mažėti gerokai anksčiau besikeičiant pasaulio klimatui, nei buvo manoma, skelbė BBC.
Naujajame tyrime teigiama, kad paskutiniojo ledynmečio pabaigoje virš mamutų stepių plaukioję žiedadulkių debesys galėjo paskatinti vilnoninių mamutų išnykimą, rašo livescience.com.
Mokslininkai teigia, kad dėl visuotinio atšilimo suklestėjusi augalija galėjo išskirti tiek daug žiedadulkių, kad jos sukėlė alergines gyvūnų reakcijas – užblokavo jų uoslę ir neleido normaliai bendrauti tarpusavyje. Komanda teigia, kad dėl negalėjimo užuosti vienas kitą veisimosi sezono metu mamutai negalėjo susirasti lytinių santykių, todėl jų populiacija labai sumažėjo ir galiausiai išnyko.
„Vienas iš galimų gyvūnų išnykimo mechanizmų vykstant klimato kaitai galėtų būti uoslės pažeidimas dėl alergijos išsivystymo pasikeitus augmenijai“, – rašė tyrėjai tyrime, kuris rugpjūčio 27 d. paskelbtas žurnale „Earth History and Biodiversity“.
Vilnoniniai mamutai (Mammuthus primigenius) gyveno pleistoceno epochoje (prieš 2,6 mln. – 11 700 metų). Maždaug prieš 10 000 metų jie išnyko didžiojoje savo arealo dalyje, nors nedidelė populiacija iki 4 000 metų išliko Vrangelio saloje – atokioje saloje prie šiaurės rytų Rusijos. Mokslininkai mano, kad mamutus išnykti privertė kryžminimasis, medžioklė ir dideli augmenijos pokyčiai, tačiau tebesitęsia diskusijos, kiek kiekvienas iš šių veiksnių prisidėjo prie jų išnykimo.
Tyrėjai teigia, kad alergija galėjo sutrikdyti keletą gyvybiškai svarbių mamutų gyvenimo funkcijų. Gyvūnai naudoja uoslę, kad rastų maistą ir partnerius, orientuotųsi migracijos metu ir išvengtų plėšrūnų, todėl mamutų užkimšti kvėpavimo takai galėjo juos pasmerkti išnykimui, rašo tyrėjai straipsnyje.
Vienas iš būdų patikrinti, ar mamutai kentėjo nuo alergijos, – ištirti jų skrandžio turinį, ar jame nėra alergiją sukeliančių augalų ir žiedadulkių, siūlo naujojo tyrimo autoriai.
Tačiau vienas ekspertas nėra įsitikinęs, kad alergija turėjo didelės įtakos mamutų žūčiai. „Ši idėja atrodo gana tolima, ir aš nesu tikras, kaip jūs kada nors ją įrodytumėte“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė evoliucijos biologas, Bafalo universiteto Niujorke docentas Vincentas Lynchas.
Senoviniai DNR pavyzdžiai rodo, kad paskutinieji išgyvenę vilnoniniai mamutai prarado gebėjimą užuosti tam tikrus augalus, sakė V. Lynchas. Rekonstruotame mamuto iš Vrangelio salos genome aptikta genų, susijusių su gebėjimu aptikti gėlių kvapus, mutacijų, o tai rodo, kad paskutiniai mamutai negalėjo užuosti žydinčių augalų kvapo.
Tačiau kol autorių mintis nebus eksperimentiškai patikrinta ir patvirtinta tolesniais tyrimais, V. Lynchas teigė vis dar manantis, kad mamutus išnaikino aplinkos veiksnių ir žmogaus poveikio derinys.