Temperatūros Arkties vandenyne tarp Kanados, Rusijos ir Europos auga greičiau, nei numatė tyrėjų sudaryti klimato modeliai.

Per pastaruosius 40 metų temperatūra kiekvieną dešimtmetį kilo po vieną laipsnį, o Barenco jūroje ir apie Norvegijai priklausantį Svalbardo archipelagą, netgi dar daugiau – čia per šį periodą temperatūra kilo po 1,5 laipsnio per dešimtmetį.

Tokia išvada pateikiama naujame tyrime, publikuotame Nature Climate Change.

„Mūsų atliktos Arkties vandenyno sąlygų analizės rodo, kad aiškiai neįvertinome arčiausiai jūros lygio esančios atmosferos temperatūros kilimo tempo, o būtent šis kilimas pradangino jūrų ledą anksčiau, nei prognozavome“, – paaiškina Jens Hesselbjerg Christensen, Kopenhagos universiteto Nielso Bohro instituto (NBI) profesorius ir vienas iš tyrėjų.

Drauge su NBI kolegomis ir tyrėjais iš Bergeno, Oslo universitetų, Danijos metrologijos instituto bei Australijos nacionalinio universiteto, jis palygino dabartinius temperatūros Arktyje pokyčius su žinomomis klimato fluktuacijomis, pavyzdžiui, Grenlandijoje per ledynmetį, buvusį prieš 120 000–11 000 metų.

„Dabar Arktyje vykstantis staigus temperatūros kilimas buvo stebimas tik per paskutinį ledynmetį. Ledo kernų analizė parodė, kad tuo metu temperatūra virš Grenlandijos ledo skydo šilo kelis kartus, tarp 10 ir 12 laipsnių, per 40 – 100 metų periodą“, – aiškina Jensas Hesselbjergas Christensenas.

Jis pabrėžia, kad tokio staigaus temperatūros kilimo svarba dar nėra iki galo įvertinta, o taip pat, kad būtina skirti daugiau dėmesio Arkčiai ir mažiau globaliam šiltėjimui.

Klimato modeliai turėtų atsižvelgti į staigius pokyčius

Iki šiol klimato modeliai prognozavo lėtesnį ir stabilesnį Arkties šilimą. Tačiau tyrėjų atlikta analizė rodo, kad šie pokyčiai vyksta daug greičiau, nei tikėtasi.

„Tyrėme JT Klimato tarybos analizuotus ir patvirtintus klimato modelius. Tiktai „blogiausio atvejo“ scenarijumi, didžiausiomis anglies dioksido emisijomis, besiremiantys modeliai, pateikia panašias temperatūras, kokias rodo mūsų temperatūros matavimai per pastaruosius 40 metų, nuo 1979 iki dabar“, – sako Jensas Hesselbjergas Christensenas.

Ateityje turėtų būti labiau susitelkiama į gebėjimą simuliuoti staigaus klimato pokyčio Arktyje įtaką. Tai padarius, bus galima sukurti geresnius modelius, tiksliai prognozuojančius temperatūros augimą.

„Vasaros mėnesiais pokyčiai vyksta taip sparčiai, kad jūros ledas tikriausiai išnyks greičiau, nei numatė bet kurie klimato modeliai. Privalome ir toliau atidžiai stebėti temperatūros kaitą ir į šiuos modelius įjungti teisingus klimato procesus,“ pastebi Jensas Hesselbjergas Christensenas. Jis apibendrina: „Taigi, sėkmingas Paryžiaus Susitarimo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų įgyvendinimas yra būtinas, norint išlaikyti jūros ledą Arkties vandenyne kiaurus metus.“

Antarktidos ledo skydo kolapsas jūros lygį pakeltų 3 metrais

Rytų Antarktidos ledo skydui didesnė grėsmė nuslinkti, nei manyta anksčiau, praneša National Geographic. Šis ledo skydas yra didžiausias pasaulyje, jame yra 80 proc. viso planetos ledo. Bet maždaug prieš 400 000 metų, nemaža jo dalis, dydžio sulig Arizona [maždaug 5 Lietuvos], nuslinko į vandenyną, pakeldama jūris lygį daugiau nei trimis metrais.

Nerimą kelia, kad, remiantis Nature publikuotu tyrimu, tai nutiko santykinai nestipraus atšilimo periodu. Ir tai gali nutikti vėl. Praėjusio nuslinkimo metu anglies dvideginio lygis atmosferoje pasiekė maždaug 300 dalių milijonui dalių oro (ppm). Dabar šis lygis yra 400 ppm. Tyrėjai pažymi, kad tai privertė juos iš naujo įvertinti Rytų Antarktidos ledo skydo „nepažeidžiamumą“ ir rimtai svarstyti jo mažėjimo galimybe. Šie atradimai dera su jūros lygio kilimo vertinimu dėl kitų kontinento ledynų ir ledynų visame pasaulyje tirpimo.