Australijoje aptiktas grybelis geba aukso junginius versti grynu metalu, kurio žvilgančiomis nanodalelėmis padengia savo paviršių. Apie tai Mike'as Verrall'as su kolegomis iš Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos (CSIRO) rašo žurnale Nature Communications publikuotame straipsnyje.
Mikroskopinai Fusarium oxysporum grybai aptikti šachtose Australijos vakaruose ir pademonstravo itin neįprastą gebėjimą naudotis ištirpusiais aukso junginiais. Išskirdami itin aktyvius superoksido anijonus, jie oksiduoja auksą ir paverčia joniniu junginiu, iš kurio sudaro gryno metalo kompleksus. Blizgančios aukso dalelės nusėja F. oxysporum micelio paviršių.
Mokslininkai kol kas nežino, kam grybai tokius virsmus atlieka. Tačiau jie tikrai naudingi: stebėjimaii rodo, kad „auksinę dangą“ formuojantys grybo štamai greičiau auga ir išauga didesni už įprastus savo gentainius.
Gali būti, aukso nanodalelės palengvina kokių nors maistinių medžiagų pasisavinimą ar padeda atlikti kokias nors reakcijas, svarbias gyvenimui metalų turtinguose mineraluose. Šis klausimas dar laukia savo sprendimo.
Radinys domina ir geologus: gali būti, kad tokie menkai ištirti biologiniai procesai yra svarbūs aukso telkinių formavimuisi ir jų pasiskirstymui. Be to, tikėtina, ateityje panašūs mikrobai galėtų padėti atlikti tikslesnę iškasenų žvalgybą ir net sukurti naujas – biologines jų perdirbimo technologijas.
